Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Nuo tada, kai atsirado COVID-19, lėtinis skausmas populiacijoje tapo dažnesnis – ir ilgasis COVID-19 lemia tik dalį šio padidėjimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pirmą kartą koronavirusas buvo identifikuotas 2019 m. gruodį, ir per kelis mėnesius visame pasaulyje buvo įvesti ribojimai. Mokslininkai iš pat pradžių įspėjo, kad tokie griežti apribojimai dėl sumažėjusių galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, sėslesnio gyvenimo būdo ir galbūt išliekančių infekcijos simptomų gali sukelti lėtinį skausmą. Tačiau mokslininkai taip pat nustatė, kad 2019–2021 m. beveik nepadidėjo JAV suaugusiųjų lėtinio skausmo, kuris apibrėžiamas kaip skausmas, patiriamas daugumą dienų arba kiekvieną dieną per pastaruosius tris mėnesius, lygis. Anna Zajacova iš Vakarų universiteto Kanadoje ir Hanna Grol-Prokopczyk iš Bafalo universiteto JAV norėjo išsamiau ištirti situaciją pandemijos, kurią Pasaulio sveikatos organizacija tik 2023 m. paskelbė nebelaikanti pasauline grėsme, atžvilgiu. Mokslininkės analizavo JAV nacionalinės sveikatos apklausos, atliktos 2019, 2021 ir 2023 m., duomenis. Kiekvienais metais skirtingos maždaug 88 000 18 metų ir vyresnių žmonių grupės buvo prašoma pranešti apie patiriamą lėtinį skausmą. Remiantis ankstesniais tyrimais, 2019 ir 2021 m. 21 proc. žmonių jautė lėtinį skausmą. Tačiau 2023 m. šis skaičius išaugo iki 24 proc. Jei tai ekstrapoliuotume visai JAV populiacijai, 2023 m., palyginti su 2019 m., lėtinį skausmą jaustų 10 mln. suaugusiųjų daugiau, sako A. Zajacova. Šis padidėjimas siejamas su daugumos kūno sričių diskomfortu – pavyzdžiui, galvos, nugaros, pečių, kaklo ir pilvo skausmais. Nepadidėjo tik dantų ir žandikaulių skausmas – tačiau neaišku, kodėl tai yra išimtimi. Tyrėjai taip pat nustatė, kad 2019 m. apie lėtinį skausmą, trukdantį kasdienei veiklai, pranešė 7,5 proc. žmonių – o iki 2023 m. šis skaičius padidėjo iki 8,5 proc. Šis poveikis panašiai didėjo vyrams ir moterims bei įvairaus amžiaus žmonėms. „Nustatėme labai platų poveikį“, – sako A. Zajacova. Pasirėmusios ilgojo COVID-19 duomenimis, tyrėjos apskaičiavo, kad apie 15 proc. lėtinio skausmo padidėjimo lėmė ilgasis COVID-19, kurio vienas iš simptomų gali būti skausmas. „Populiacijos lygmeniu žmonių, kuriems būdingas ilgas COVID-19, skausmo padidėjimo nepakanka paaiškinti tam, kas atsitiko su lėtinio skausmo rodikliais“, – sako A. Zajacova. Kiti pandemijos sukelti pokyčiai gali paaiškinti likusią padidėjimo dalį. „Jei esate socialiai izoliuoti dėl COVID-19 priemonių ir turite prastą prieigą prie skausmo gydymo, ūmus skausmas dažniau tampa lėtiniu“, – sako Chrisas Ecclestonas iš Bato universiteto (Jungtinė Karalystė). Be to, esama įrodymų, kad karantino metu žmonės daugiau sėdėjo – o tai didina sąnarių ir raumenų skausmo riziką, sako Lesley Colvin iš Dandžio universiteto (JK). Tiksliai neaišku, kodėl šis padidėjimas įvyko tik iki 2023 m., tačiau, pasak L. Colvin, gali prireikti laiko, kad skausmas iš ūmaus taptų lėtiniu. Šalyse galiojo skirtingi apribojimai, tačiau L. Colvin tikisi, kad panašūs rezultatai bus taikomi ir Jungtinėje Karalystėje. „Iš pokalbių su kitais skausmo specialistais visoje šalyje manau, kad viskas yra taip pat, – sako ji. – Kreipimųsi į skausmo klinikas padaugėjo“. Turime ir toliau stebėti, ar ši tendencija išliks ir ateinančiais metais, sako Zajacova. Anot jos, skausmas yra tikrai svarbus gyventojų sveikatos rodiklis. Tyrimas paskelbtas „medRxiv“. Parengta pagal „New Scientist“. |