Prisiminimai saugomi ne tik smegenyse? Naujas atradimas stebina

Niujorko universiteto (JAV) mokslininkai padarė nuostabių išvadų apie atmintį. Jie norėjo ištirti, ar, be mums žinomų smegenų ląstelių, kitos žmogaus kūno dalys taip pat gali „prisiminti“ mūsų gyvenimo elementus.

Yra žinoma, kad paprastai ląstelės turi savotišką atmintį, pvz., apie specifinius antigenus, kad galėtų juos atpažinti ir sukelti imuninę reakciją. Tačiau taip pat yra hipotezė, kad visas mūsų kūnas gali saugoti atmintį, panašiai kaip smegenų ląstelės.

Niujorko mokslininkų atliktame tyrime buvo naudojamas įdomus metodas, imituojantis mokymąsi žmogaus ekstrasmegeninėse ląstelėse. Jie naudojo specialų procesą, kai šios ląstelės buvo veikiamos skirtingų cheminių signalų modelių. Tokiu būdu „atminties genų“ aktyvavimo procesas buvo panašus į tai, kaip smegenų neuronai reaguoja į neuromediatorius mokymosi ir atminties metu.

Stebėtos papildomos smegenų ląstelės buvo sukurtos taip, kad švytėtų, kai aktyvuoja savo „atminties genus“. Tyrimo metu Niujorko mokslininkai taip pat pastebėjo specifinį ilgo mokymosi efekto pėdsaką, kai ekstrasmegeninės ląstelės geriau įsiminė cheminį procesą, kai jo signalas buvo paskirstytas ilgesniam laikui. Tai rodo, kad gebėjimas prisiminti žinias ir prisiminimus taip pat veikia ląsteles, esančias už mūsų smegenų ribų.

Ką tai reiškia medicinai?

Šis tyrimas yra ne tik įdomi smulkmena apie galimybę išsaugoti atmintį visame kūne. Tyrimo autoriai nurodo, kad jie taip pat suteikia naujų galimybių geriau suprasti ir kovoti su pavojingomis ligomis. Jie pažymi, kad lygiai taip pat, kaip mūsų papildomos smegenų ląstelės turi daugiau išsivysčiusių „atminties saugyklų“, ląstelės gali daug veiksmingiau išmokti mūsų įpročius, o tai leidžia joms vystytis.

Niujorko universiteto mokslininkai pažymi, kad jų tyrimai nėra galutinis hipotezės, kad visas organizmas sukuria išvystytą atmintį su prisiminimais, įrodymas. Tačiau jų metodas tikrai yra geras pagrindas tolesnei analizei.