Taip galite save išgelbėti. Siaubingos ligos simptomas pasijaučia duše

Daugelis žmonių žino apie pirmuosius demencijos simptomus. Atminties praradimas, elgesio pokyčiai ir sunkumai bendraujant su žmonėmis yra laipsniško pažinimo funkcijų praradimo pasekmė. Tačiau mažiausiai laukiamoje vietoje – duše – gali atsirasti kitų demencijos požymių.

Demencija prasideda ne nuo užmaršumo. Kaip sako neurologė Meredith Bock, tai, kad duše negalite užuosti šampūno ir muilo kvapo, gali būti pažinimo problemų rodiklis. Taip yra todėl, kad anosmija arba uoslės praradimas yra susijęs su demencija ir gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos, demencijos su Lewy kūnais ir Parkinsono ligos simptomas. Tai gali įvykti ženkliai anksčiau nei bus diagnozuota demencija.

Uoslės praradimas, žinoma, nebūtinai reiškia, kad žmogus serga demencija. Yra ir kitų daug dažnesnių priežasčių, kurios sukelia šio pojūčio problemų, pavyzdžiui:

• COVID 19,
• peršalimas,
• gripas,
• sinusų infekcijos alergijos,
• alergijos.

Tačiau anosmija kartu su kitais būdingais simptomais gali reikšti kažką rimtesnio.

„Neurodegeneracijos procesas, sukeliantis demenciją, taip pat gali paveikti jutimą ir jutimo apdorojimą, susijusį su uosle, todėl žmonėms sunkiau atpažinti pažįstamus kvapus, tokius kaip jų mėgstamas šampūnas ar kūno prausiklis“, – sakė dr. Bock žurnalui „Parade“.

Ar demencija gali paveikti jūsų uoslę?

Mokslininkai mano, kad taip yra dėl to, jog smegenų sritis, kuri kontroliuoja uoslę, gali būti pažeista dėl demencijos. Viename 2023 m. žurnale „Alzheimeris ir demencija“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad uoslės praradimas yra susijęs su padidėjusia demencijos rizika.

Tyrėjai stebėjo daugiau nei 2400 dalyvių vidutiniškai beveik 8 metus, stebėdami jų uoslę ir jos ryšį su demencija. Jie nustatė, kad visiškas uoslės praradimas buvo susijęs su beveik 3 kartus didesne demencijos rizika.

Savo ruožtu hiposmija, t. y. susilpnėjusi uoslė, buvo susijusi su 1,76–1,85 karto padidėjusia demencijos rizika. Be to, dalyviams, kenčiantiems nuo „sunkios uoslės disfunkcijos“, taip pat buvo didesnė rizika, o tiems, kurie pranešė apie labai prastą uoslės funkciją, rizika susirgti demencija padidėjo 2,56 karto.

Čikagos universiteto medicinos mokyklos mokslininkai, atlikę atskirą tyrimą, nustatė, kad greitas žmogaus uoslės silpnėjimas normalaus pažinimo laikotarpiu numatė daugybę Alzheimerio ligos požymių. Tyrėjai teigė, kad šis atradimas gali padėti nustatyti 40, 50 ir 60 metų žmones, kuriems didesnė tikimybė susirgti ankstyvos stadijos demencija.

Nustatyta, kad žmonėms, turintiems uoslės sutrikimų, padidėja pažinimo funkcijų pablogėjimo ir su Alzheimerio liga susijusios demencijos rizika. Kvapo atpažinimas buvo pripažintas naudinga atrankos priemone, leidžiančia prognozuoti lengvo pažinimo sutrikimo išsivystymą į su Alzheimerio liga susijusią demenciją, „Parade“ sakė gydytoja Fouzia Siddiqui, neurologė ir Sentara RMH medicinos centro medicinos direktorė.

Jei turite uoslės problemų, pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

„Deja, jei uoslės ir skonio praradimą sukelia neurodegeneraciniai sutrikimai, tokie kaip Alzheimerio liga ar Parkinsono liga, šie pojūčiai negrįžta“, – pridūrė dr. Bock.