Aukštas testosterono kiekis = lytinis potraukis? Mitas sudaužytas!

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė sunkiai suprantamą ryšį tarp testosterono lygio ir vyrų seksualinio potraukio. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad, priešingai nei nusistovėjusios nuomonės, aukštas testosterono lygis neturi įtakos padidėjusiam lytinių santykių potraukiui. Tačiau šio tyrimo metu mokslininkai atrado gana keistą testosterono pertekliaus poveikį, rašo „ScienceAlert“.

Tarptautinė mokslininkų komanda per mėnesį tyrė 41 vyro kasdienius testosterono ir kortizolio svyravimus, analizuodama jų santykį su seksualinėmis mintimis, fantazijomis ir elgesiu.

Keista, bet gauti rezultatai paneigė populiarias idėjas, atskleidė tiesioginio ryšio tarp kasdienių testosterono pokyčių ir seksualinio potraukio nebuvimą. Žurnale „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“ paskelbtame tyrime daugiausia buvo heteroseksualių asmenų – vieniši vyrai, ir tie, kurie palaiko rimtus santykius. Jie pateikė seilių mėginius hormonų analizei ir užpildė klausimynus apie savo seksualinę patirtį ir romantiškus siekius.

Tyrėjai naudojo išsamų modeliavimą, kad atsižvelgtų į laiko tarpą tarp hormoninių pokyčių ir elgesio pokyčių, todėl buvo gauti patikimi rezultatai. Vienas iš pagrindinių pastebėjimų buvo tas, kad vienišų vyrų pradinis testosterono ir kortizolio lygis buvo didesnis nei jų vedusių kolegų. Tačiau šie svyravimai nebuvo susiję su padidėjusiu seksualiniu potraukiu, nes mokslininkai nerado nuoseklios koreliacijos.

Be to, padidėjęs testosterono kiekis kartais numatė nedidelį lytinio potraukio sumažėjimą sekančiomis dienomis. Šis niuansas pabrėžia, kad hormonų antplūdis savaime vargu ar atgaivins blėstantį libido.

Įdomu tai, kad didesnis testosterono lygis vis dar motyvavo vyrus, ypač vienišus, užmegzti romantiškus santykius ir įdėti daugiau pastangų, kad pritrauktų potencialias partneres. Tyrimas užsimena apie sudėtingą ryšį tarp hormonų ir elgesio, o tai rodo, kad testosteronas gali turėti įtakos motyvacijai, ne tik seksualiniam pomėgiui.

Išvados taip pat pabrėžia sudėtingą žmonių seksualinio potraukio pobūdį, kurį lemia psichologiniai ir fiziologiniai veiksniai, o ne tik hormonų lygis. Stresas, psichinė sveikata ir netgi gyvenimo būdo įpročiai, tokie kaip dieta ir miegas, turi didelę įtaką libido. Nors testosterono terapija kartais naudojama mažo sekso troškimo problemai spręsti, tyrimai rodo, kad holistinis požiūris gali būti veiksmingesnis seksualinės sveikatos valdymui.

Autoriams reikalingi tolesni tyrimai, siekiant ištirti seksualinio potraukio dinamiką įvairiose demografinėse grupėse, įskaitant skirtingų lyčių, seksualinės orientacijos ir amžiaus grupių atstovus. Atlikdami šiuos darbus, jie taip pat gali apsvarstyti testosterono terapijos poveikį ir jos niuansus.

Tuo tarpu bendrosios sveikatos palaikymas subalansuotais įpročiais išlieka praktiniu seksualinės gerovės gerinimo pagrindu.