„Plutonio-238 izotopai. Tai galas.“ Kur įlėkė „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ zondai

NASA erdvėlaiviai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“jau seniai paliko tolimiausius Saulės sistemos taškus ir į tarpžvaigždinę erdvę pateko atitinkamai 2012 ir 2018 m.

Iš pradžių jie buvo skirti tyrinėti išorines Saulės sistemos planetas, kai buvo paleisti 1977 m. Tačiau abu jau pralenkė savo pradinių misijų tikslus, skrisdami per kosmoso tamsą daugiau nei 25 milijardų km atstumu, toli už planetų, kurias iš pradžių buvo pavesta stebėti.

Kadangi Saulė ten šviečia labai silpnai, kaip energijos šaltinius zondai  naudojasi radioizotopiniais termoelektriniais generatoriais, kurie kaip tiesioginį energijos šaltinį naudoja radioaktyvius plutonio-238 izotopus.

Tačiau praėjus dešimtmečiams, šis įrenginiuose esantis elektros šaltinis beveik išeikvotas, kaip praneša „Wired“, tai privertė mokslininkus vieną po kito išjungti mokslinius instrumentus. Elektros galia mažėja maždaug keturiais vatais per metus, todėl zondų veikimo pabaiga sparčiai artėja.

Kitaip tariant, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ dienos yra suskaičiuotos – nors mokslininkai vis dar tikisi, kad pora išliks iki savo 50-mečio kosmose, po kiek daugiau nei dvejų metų.

NASA inžinieriai praėjusią savaitę patvirtino, kad jiems pavyko atkurti ryšį su „Voyager 1“, kai erdvėlaivis spalį nutilo.

Galios lygis yra toks mažas, kad mokslininkams įjungus vieną iš šildytuvų, kad vienas jo prietaisas vėl veiktų, suveikė apsaugos funkcija, kaip praneša „Space.com“.

Aptariama funkcija užtikrina, kad neesminės sistemos būtų išjungtos siekiant taupyti energiją. Laimei, ryšys atnaujintas lapkričio 18 d.

Spalį „Voyager 1“ apsaugos sistema suveikė du kartus ir išjungė X dažnių juostos siųstuvą, perjungdama erdvėlaivio ryšį į antrąjį S dažnių juostos radijo siųstuvą. Jo galingumas žymiai mažesnis. Neseniai NASA mokslininka iš naujo įjungė X dažnių siųstuvą.

„Voyager 2“ sekėsi ne ką geriau, nes praėjusiais metais jis nutilo, laimei, laikinai nutrūkus ryšiui.

Tačiau nepaisant didžiausių mokslininkų pastangų, mažai ką galima padaryti dėl mažėjančių dviejų zondų plutonio energijos atsargų. Nepaisant to, komanda vis dar vertina novatorišką, dešimtmečius trukusią misiją, kuri net sugebėjo kirsti heliopauzę, išorinę Saulės heliosferos ribą.

„Manau, kad mes visi džiaugiamės, kad abu „Voyager“ zondai veikė pakankamai ilgai, jog pasiektų šį etapą“, – sakė „Voyager“ projekto vadovė Suzanne Dodd lapkričio mėnesio pranešime. „Štai, ko mes visi laukėme. Dabar galėsime tyrinėti kosminę erdvę, kai abu zondai bus už heliopauzės ribų.“