„Visoje Europoje plinta atogrąžų virusas.“ Mokslininkai perspėja: bus dar blogiau

Atogrąžų ligos, kurios anksčiau daugiausia buvo siejamos su atokiais pasaulio regionais, tampa vis rimtesne problema ir Europoje. Besikeičiantis klimatas ir didėjantis turistų mobilumas prisideda prie infekcijų perdavimo į naujas teritorijas. Pavyzdžiui, dengės karštligės virusas pasirodė Europoje.

Dengės karštligės virusas Europoje – iš kur jis atsirado?

Dengės karštligės virusą perneša Aedes genčiai priklausantys uodai. Ligos inkubacinis laikotarpis paprastai yra 3–14 dienų (vidutiniškai 4–7 dienos). Po šio laiko užsikrėtusiam asmeniui pasireiškia būdingi simptomai: didelis karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas ir raumenų ir kaulų skausmas.

Dengė yra viena iš labiausiai paplitusių šio tipo virusinių ligų. Ji pasireiškia daugiausia tropinio ir subtropinio klimato regionuose, pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Ramiojo vandenyno salose. Deja, Europoje vis dažniau atsiranda jos klasterių, pvz. Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Turkijoje ir Portugalijos Madeiroje. Vien Italijoje šiais metais užregistruota net 500 užsikrėtimo atvejų.

Kokie šio nerimą keliančio reiškinio šaltiniai? Daugiausia dėl klimato kaitos ir kylančios temperatūros, kurios skatina uodų ir susijusių ligų plitimą. Mokslininkai perspėja, kad jei nepradėsime kovoti su visuotiniu atšilimu, iki 2050 metų atvejų skaičius gali padidėti net 60 procentų. Tai reiškia, kad planuodami keliones turime atsižvelgti į užsikrėtimo riziką, net jei keliaujame ne į egzotiškas vietas.

Taigi, kaip apsisaugoti nuo dengės karštligės ir kitų uodų platinamų ligų? Rekomenduojama:

•  naudoti repelentus;
•  dėvėti drabužius, dengiančius kūną;
•  vengti vietų, kur šie vabzdžiai yra ypač aktyvūs;
•  sekti pranešimus apie epidemiologinę situaciją vietose, į kurias vykstame.