Moterims senstant gaminasi vis daugiau imuninių „ląstelių žudikių“. Vyrams tai nėra būdinga

Moterims senstant gaminasi vis daugiau imuninių „ląstelių žudikių“, kurios medžioja ir naikina infekuotas ląsteles. Šis atradimas – ir faktas, kad vyrams tai nėra būdinga – gali padėti paaiškinti, kodėl moterys rečiau užsikrečia infekcijomis, bet dažniau serga autoimuninėmis ligomis.

Jau žinome, kad moterų imuninė sistema paprastai yra stipresnė nei vyrų, tačiau, kadangi tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama vyrams arba gyvūnų patinams, mums trūksta išsamaus supratimo, kaip iš tikrųjų skiriasi abiejų lyčių imunitetas, rašo „New Scientist“.

„Suaugusios moterys dažnai neįtraukiamos į vaistų bandymus ar klinikinius tyrimus, nes nerimaujama dėl hormonų svyravimų menstruacijų ciklo metu“, – sako Akiko Iwasaki iš Jeilio universiteto, kuri nedalyvavo naujame tyrime.

Siekdami užpildyti šią spragą, Maria Sopena Rios iš Barselonos superkompiuterių centro Ispanijoje ir jos kolegos išanalizavo duomenis apie beveik 1,3 mln. imuninių ląstelių, surinktų vykdant ankstesnį mokslinių tyrimų projektą.

Ląstelės buvo paimtos iš kraujo mėginių, surinktų iš daugiau nei 500 moterų ir apie 400 vyrų, todėl šis tyrimas kol kas yra didžiausias tokio pobūdžio tyrimas. Tirtų žmonių amžius buvo nuo 19 iki 97 metų, visi jie gyveno Australijoje. Tyrime nedalyvavo translyčiai ar nebinariniai asmenys.

Tyrėjai nustatė, kad su amžiumi didėjo CD8 T ląstelių, kurios sudaro imuninės sistemos dalį, naikindamos kitas ląsteles, pogrupio moterų dalyvių skaičius – tačiau tirtų vyrų tarpe to nebuvo pastebėta.

Gali būti, kad dėl to moterims sumažėja infekcijų rizika – nes šios T ląstelės yra nukreiptos prieš infekuotas ląsteles. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis, jei tos pačios T ląstelės klaidingai atakuoja sveikas ląsteles.

Pavyzdžiui, šiose T ląstelėse taip pat buvo nustatyti genetiniai pokyčiai, kurie anksčiau buvo siejami su Krono liga, kai imuninės ląstelės atakuoja žarnyną – ir vėlgi, šie pokyčiai buvo pastebėti tik moterų grupėje.

Tai leidžia manyti, kad skirtingas šių T-ląstelių skaičius gali iš dalies paaiškinti infekcijų ir autoimuninių ligų skirtumus lyties pagrindu – nors tyrimas neįrodė priežastinio ryšio.

Tyrėjai rašo, kad ateityje atliekant tyrimus būtų galima atsakyti į šį klausimą ir ieškoti tos pačios tendencijos įvairesnėse populiacijose, nes jų naudoti duomenys apėmė tik šiaurės Europos kilmę.

Gauti rezultatai galėtų padėti sukurti prie lyties pritaikytas vakcinas ar autoimuninių ligų gydymo būdus.

„Bet kokie tyrimai, kuriuose tiriami lyties ir amžiaus imuninio atsako skirtumai, yra svarbūs siekiant geriau suprasti, kaip galėtume diagnozuoti ar gydyti tam tikras pacientų grupes, atsižvelgdami į jų lytį ir amžių“, – sako A. Iwasaki. Tačiau pirmiausia šiuos rezultatus reikia pakartoti kituose tyrimuose, pabrėžia ji.

Tyrimas paskelbtas „bioRxiv“.

Parengta pagal „New Scientist“.