„Vartojame pastaruosius 40–50 metų.“ Įtaria atradę ingredientą, kuris skatina vėžinių navikų augimą

Fruktozė yra natūralus cukrus, kurio yra vaisiuose, taip pat kai kuriose daržovėse ir meduje. Gaunama iš natūralaus šaltinio, pavyzdžiui, obuolių ar datulių, fruktozė nelaikoma kenksminga žmogaus sveikatai.

Tačiau kai fruktozė gaunama iš kukurūzų sirupo, kurio gausu perdirbtuose maisto produktuose, pavyzdžiui, gazuotuose gėrimuose ir kepiniuose, ji gali kelti susirūpinimą dėl sveikatos.

Ankstesni tyrimai kukurūzų sirupo, kuriame daug fruktozės, vartojimą susiejo su padidėjusia Alzheimerio ligos, 2 tipo diabeto, kepenų suriebėjimo, inkstų ligų ir vėžio rizika.

„Per pastaruosius 40–50 metų pradėjome fruktozę naudoti kaip dirbtinį saldiklį perdirbtuose maisto produktuose. Dėl to daugelis žmonių yra veikiami žymiai didesnio fruktozės kiekio nei bet kada anksčiau. Svarbu suprasti, kokį poveikį tai daro sveikatai“, – paaiškino Sent Luise įsikūrusio Vašingtono universiteto (JAV) profesorius Gary Patti.

Jis vadovavo tyrimui, kurio metu nustatyta, kad su maistu gaunama fruktozė gali skatinti auglių augimą melanomos, krūties vėžio ir gimdos kaklelio vėžio modeliuose. Tyrimo duomenys paskelbti prestižiniame žurnale „Nature“.

Kodėl tyrėjus sudomino fruktozė?

Atlikdami šį tyrimą mokslininkai naudojo gyvūnus, kurie buvo šeriami maistu su daug fruktozės.

„Jau daugiau nei šimtmetį žinoma, kad vėžinės ląstelės yra priklausomos nuo gliukozės, – sakė G.Patti. – Tuo dažnai naudojamės klinikinėje praktikoje. Pavyzdžiui, pacientams duodama radioaktyvi gliukozės forma, kuri matoma Pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimo metu. Vėžinės ląstelės „suvalgo“ daugiau gliukozės nei kitų sveikos ląstelės, todėl jos išryškėja tyrimo vaizduose.“

„Gliukozę ir fruktozę sudaro lygiai tie patys atomai, – tęsė jis. – Vienintelis skirtumas tarp jų yra atomų išsidėstymas. Turint omenyje, kad vėžinės ląstelės godžiai vartoja gliukozę, galima numanyti, kad jos panašiai naudoja ir fruktozę.“

Skatina navikų augimą

Tyrimo autoriai nustatė, kad kepenyse fruktozė virsta tam tikros rūšies lipidais, vadinamais lizofosfatidilcholinais (LPC), kurie yra susiję su uždegimu.

Kai vėžinės ląstelės dalijasi, joms reikia daug lipidų. Didesnis LPC kiekis kraujyje padeda vėžinėms ląstelėms daugintis ir taip padeda augliams augti.

„Kai suvalgote per daug maisto, jūsų organizmas jį paverčia riebalais, – aiškino G.Patti. – Taip jūsų kūnas kaupia energiją. Didelis su maistu gaunamos fruktozės kiekis skatina panašų procesą. Fruktozė kepenyse virsta riebalų pirmtaku, vadinamu lipidais. Šie lipidai vėliau gali maitinti auglį.

Vėžio ląstelės skiriasi nuo daugumos kitų organizmo ląstelių tuo, kad jos greitai dalijasi, o tai leidžia augliams didėti. Kad vėžinė ląstelė pasidalytų į dvi dalis, ji turi pasigaminti naują ląstelių turinį.

Tam reikia daug maistinių medžiagų, kurios gaunamos iš to, ką žmogus suvalgo. Todėl nujaučiame, kad mitybos pokyčiai gali turėti įtakos naviko augimo procesui.“

Pasak G. Patti, klausimas sudėtingas, nes reikia atsižvelgti į galybę veiksnių: pavyzdžiui, kurioje organizmo vietoje yra navikas, kokius onkogenus jis turi, kokius vaistus vartoja pacientas ir t.t.

Kaip sumažinti fruktozės suvartojimą?

Paprasčiausias atsakymas – valgyti daugiau natūralių vaisių ir mažiau jų gaminių. „Skaidulos ir maistinės medžiagos taip pat naudingos mūsų žarnyno mikrobiotai, kurią, kaip pastebime, taip pat veikia per didelis fruktozės vartojimas iš itin apdorotų maisto produktų“, – paaiškino registruota dietologė Monique Richard.

Ji taip pat patarė atidžiau skaityti maisto produktų etiketes. Yra daugybė cukraus pavadinimų, kuriuos verta įsidėmėti ir jų vengti.

„Maisto produktų gamintojai supranta, kaip prekiauti, kad uždirbtų pinigų. Etiketėje gali būti parašyta „be kukurūzų sirupo“, tačiau fruktozės, gliukozės ar sacharozės (valgomojo cukraus) gali būti tiek pat ar net daugiau. Tai dažnai pastebiu krekeriuose, sausainiuose, gaiviuosiuose gėrimuose ir sultyse“, – pasakojo M.Richard.

Tiesa, specialistė patarė neperlenkti lazdos. Žinoma, kad per šventes galima pasilepinti saldumynais. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad jie nepakeis pilnaverčio maisto, tad kasdienybėje derėtų žiūrėti, ką dedate į burną.

Pagal „Medical News Today“ inf.