Jei ruošiate tokią arbatą, vertėtų sunerimti: gali padidinti riziką susirgti vėžiu

Geriant arbatą iš plastikinių arbatos maišelių su kiekvienu gurkšniu į jūsų organizmą gali patekti milijardai nanoplastiko ir mikroplastiko dalelių – todėl kyla pavojus jūsų sveikatai, rašo „Newsweek“.

Daugelyje arbatos maišelių yra nedideli kiekiai smulkių plastiko dalelių, vadinamų mikroplastikais. Joms sąveikaujant su karštu vandeniu, dalelės gali patekti į arbatą.

Maisto pakuotės ir virtuvės reikmenys yra pagrindiniai plastiko taršos šaltiniai, iš kurių išsiskiria cheminės medžiagos, vadinamos endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis – kurios, kaip manoma, trikdo žmogaus hormonus ir didina tam tikrų vėžio rūšių riziką.

Mikroplastikas taip pat gali didinti vėžio riziką sąveikaudamas su mūsų ląstelių genetine medžiaga.

Barselonos universiteto (Ispanija) mikrobiologai neseniai ištyrė trijų skirtingų arbatos maišelių išskiriamą plastiką ir jo poveikį žmogaus ląstelėms.

Mokslininkai nustatė, kad į karštą vandenį iš arbatos maišelių išsiskiria didžiuliai kiekiai plastiko dalelių. Jie atliko eksperimentus su arbatos maišeliais, pagamintais iš trijų rušių plastikų: polipropileno, poliamido (PA6) ir bioplastiko iš celiuliozės.

Jie nustatė, kad arbatos maišeliai, kurių sudėtyje buvo polipropileno, išskyrė maždaug 1,2 milijardo plastiko dalelių viename arbatos laše – arba mililitre – arbatos.

Iš maišelių, kurių sudėtyje buvo bioplastiko, viename laše išsiskyrė 135 mln. plastiko dalelių, o iš tų, kuriuose buvo poliamido – 8,18 mln. dalelių.

Tada mokslininkai nudažė daleles ir tyrė, kaip jos gali sąveikauti su įvairiomis žmogaus žarnyno ląstelėmis, kai patenka į organizmą. Po 24 valandų tam tikros rūšies virškinimo ląstelės, kurios virškinimo sistemoje gamina gleives, absorbavo didelį kiekį mikroplastiko ir nanoplastiko. Plastikas pateko net į kai kurių šių ląstelių branduolį, kuriame saugoma genetinė medžiaga.

Tai leidžia manyti, kad virškinimo sistemos gleivės gali atlikti svarbų vaidmenį absorbuojant mikroplastikus ir nanoplastikus į organizmą.

Vienas iš tyrimo autorių Ricardo Marcosas Dauderis sako, kad nanoplastikai gali lengvai „peržengti biologinius barjerus“ ir patekti į kraują, o tada paveikti įvairius organus. Anot jo, jie gali pažeisti mitochondrijas – kiekvienos ląstelės „energijos gamyklą“ – ir mūsų DNR, taip padidindami vėžio riziką.

„Visi duomenys rodo, kad kuo mažesnis [plastiko] dydis, tuo didesnis [jo] įsisavinimas į ląsteles“, – priduria R. M. Dauderis.

Mokslininkai mikroplastiko organizme stebėjimui naudojo daugybę pažangiausių metodų, įskaitant elektroninius mikroskopus, infraraudonųjų spindulių technologiją, lazerius ir nanodalelių sekimo analizę.

„Šio tyrimo metu gautos įžvalgos turėtų būti panaudotos reguliavimo politikai, kuria siekiama sumažinti su maistu besiliečiančių medžiagų užterštumą plastiku ir apsaugoti visuomenės sveikatą“, – rašo mokslininkai.

Tyrimo išvados publikuotos žurnale „Chemosphere“.

Parengta pagal „Newsweek“.