„Skirtumas akivaizdus.“ Šie žmonės turi savitų smegenų anatomijos bruožų

Skaitymo nauda žmogui jau seniai yra įrodyta moksliniais tyrimais. Mokslininkai teigia, kad skaitymas ne tik padeda ugdyti geresnius kalbos ir bendravimo įgūdžius, bet ir skatina kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą.

Vis dėlto, 50 proc. suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje teigia, kad neskaito reguliariai (2015 m. tokių buvo 42 proc.), o beveik kas ketvirtas 16-24 metų jaunuolis teigia, kad niekada neskaitė, rodo „The Reading Agency“ atliktas tyrimas.

Tačiau kokios to pasekmės? Ar tai, kad žmonės teikia pirmenybę vaizdui, o ne tekstui, turės įtakos mūsų smegenims arba mūsų, kaip rūšies, evoliucijai? Kokią smegenų struktūrą turi skaitantys žmonės?

Mikaelis Rollas, Lundo universiteto Švedijoje fonetikos profesorius, savo naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Neuroimage“, išanalizavo daugiau nei 1000 dalyvių atvirų duomenų ir išsiaiškino, kad skirtingų gebėjimų skaitytojai turi savitų smegenų anatomijos bruožų.

Pasak jo, dviejų kairiojo pusrutulio regionų, kurie yra labai svarbūs kalbai, struktūra skyrėsi tarp daug skaitančių žmonių, rašo „Science Alert“.

Viena iš jų buvo priekinė laikinosios skilties dalis. Kairė laikinoji skiltis padeda susieti ir kategorizuoti įvairių tipų reikšmingą informaciją. Norint sudėlioti kokio nors žodžio reikšmę, ši smegenų sritis susieja vaizdinę, jutiminę ir motorinę informaciją.

Kita smegenų sritis buvo viršutinės momeninės skilties raukšlė („Heschl’s gyrus“), kurioje yra klausos žievė (žievė yra išorinis smegenų sluoksnis). Geresni skaitymo gebėjimai buvo susiję su didesne priekine laikinosios skilties dalimi kairiajame pusrutulyje, palyginti su dešiniuoju.

Kaip teigia M. Rollas, logiška, kad turint didesnę smegenų sritį, skirtą prasmei, lengviau suprasti žodžius, taigi ir skaityti.

Anot jo, svarbu nepamiršti, kad smegenys yra plastiškos – jos keičiasi, kai išmokstame naujų įgūdžių arba laviname jau įgytus. Pavyzdžiui, jaunų suaugusiųjų, kurie intensyviai mokėsi naujos kalbos, smegenų žievės storis padidėjo.

Galiausiai, verta pagalvoti, kas gali nutikti mums kaip rūšiai, jei tokiems įgūdžiams, kaip skaitymas, bus skiriama mažiau dėmesio, sako profesorius.

„Mūsų gebėjimas interpretuoti mus supantį pasaulį ir suprasti kitų žmonių mintis neabejotinai sumažėtų. Kitaip tariant, ta jauki akimirka su knyga fotelyje yra ne tik asmeninė – tai paslauga žmonijai“, – teigia M. Rollas.