Ištremti visam laikui iš lėkštės! Kokių ultraperdirbtų produktų neverta netgi ragauti

Kas yra UPF

Su ultraperdirbtu maistu (angl. 𝑢𝑙𝑡𝑟𝑎-𝑝𝑟𝑜𝑐𝑒𝑠𝑠𝑒𝑑 𝑓𝑜𝑜𝑑, UPF) dauguma mūsų (išskyrus gal tik nuosekliausius sveiko maitinimosi adeptus) susiduria praktiškai kasdien.

Tai yra kelis perdirbimo etapus perėję produktai. Jiems priskiriamas platus vartojimui paruošto maisto spektras, įskaitant greitai paruošiamus makaronus, traškučius, gazuotus gėrimus, pusfabrikačius, paruoštus pusryčius, dešra ir dešrelės, mėsainiai, vištienos ir žuvienos kepsneliai, saldūs ar sūrūs užkandžiai pakuotėse, energetiniai batonėliai ir dar daug kas.

Ultraperdirbti produktai išpopuliarėjo tikriausia dėl to, kad juos patogu paruošti ir vartoti, dėl plačių (visų pirma per televiziją) reklamų ir santykinio, lyginant su tradiciniais produktais, pigumo.

Vien Didžiojoje Britanijoje ir JAV daugiau nei pusė raciono dabar sudaryta iš jų, o kai kuriose šeimose — netgi 80％, tvirtina 𝑇𝘩𝑒 𝐺𝑢𝑎𝑟𝑑𝑖𝑎𝑛.

Mažo ir vidutinio pajamų lygio šalyse šie skaičiai būna nuo 16％ iki 30％; mažiausiai jie mėgstami Italijoje ir Pietų Korėjoje — čia, įvairiais vertinimais, UPF dalis sudaro 10–25％.

Antsvoris ir ne tik

2020 metų birželio mėnesį publikuotos apžvalgos duomenimis, reguliariai tokius produktus vartojantiems žmonėms padidėja įvairių lėtinių susirgimų rizika. Iš 43 tirtų publikacijų 37 liudijo, kad UPF vyravimas racione susijęs su mažų mažiausiai vienu sveikatai kenkiančiu rezultatu. Suaugusiesiems tai yra viršsvoris, nutukimas ir kardiometabolinė rizika; vėžys, antro tipo cukrinis diabetas ir širdies kraujagyslių susirgimai; dirglaus žarnyno sindromu; vaikams — alerginės reakcijos ir astma.

„Nei viename iš tyrimų nebuvo skelbiama apie ultraperdirbtų produktų vartojimo ir teigiamų pasekmių sveikatai ryšį“, — perspėja mokslininkai.

UPF vyravimas racione gali sumažinti infekcijų kontrolę ir padidinti alerginių bei autoimuninių susirgimų riziką, tvirtinama kitoje publikacijoje.

Kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 104 980 vyresnių, nei 18 m. Prancūzijos gyventojų (vidutinis amžius 42,8 m.), ultraperdirbtų produktų vartojimas susijęs su didesne krūties, prostatos, tiesiosios žarnos vėžio rizika.

Įdomias išvadas padarė Monash universiteto Australijoje mokslininkai. Išanalizavę daugiau, nei 16 tūkstančių nuo 20 iki 79 metų amžiau amerikiečių duomenis, tyrėjai priėjo prie išvados: dalyvių, vartojusių daugiau tokių produktų (68–100％ suvartojamo maisto), biologinis amžius buvo didesnis už bendraamžių 0,86 metų. Amžius buvo vertinamas, naudojant specialų 𝑃𝘩𝑒𝑛𝑜𝐴𝑔𝑒 algoritmą.

BMJ žurnale publikuoto straipsnio autoriai apibendrina: didelis UPF vartojimas susijęs su mirties nuo širdies-kraujagyslių rizikos padidėjimu maždaug 50％, nerimo ir kitų psichinių sutrikimų rizikos padidėjimu 48–53％, antrojo tipo diabeto išsivystymo rizikos – 12％. Šiaip ar taip ultraperdirbti produktai (tiksliau, jų „perdozavimas“ kasdieniame racione) daro neigiamą įtaką 32 įvairiems sveikatos parametrams.

Kodėl tai yra taip kenksminga

Londono universiteto koledžo docentas ir vienas iš didžiausių UPF ekspertų Chrisas van Tullekenas sako, kad „mokslininkai dabar gerai supranta neigiamo ultraperdirbtų produktų poveikio sveikatai mechanizmą“.

„Iš dalies tai susiję su blogu jų maistiniu profiliu — juose daug sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus. Bet svarbu ir kita — jie dažniausiai kuriai ir parduodami taip, kad stimuliuotų perteklinį vartojimą“, — pabrėžia jis. Kitaip tariant, jie dažnai pernelyg skanūs — būtent todėl, atidarius pakuotę, tų pačių traškučių taip sunku atsisakyti.

Išeitis, veikiausiai tik viena: tiesiog juos ignoruoti. Ir ne tik traškučius.

Devyni produktai — nusikaltėliai

Pusryčių dribsniai.

Nutriciologū juoduosiuose sąrašuose atsidūrė jau seniai dėl didžiulio cukraus kiekio (kai kuriuose — aštuoni arbatiniai šaukšteliai 100 gramų) ir praktiškai visiško ląstelienos nebuvimo. Dar derėtų pridurti ir dirbtinių dažiklių perteklių.

Paruošti patiekalai.

Cukraus juose gerokai daugiau, nei panašiame naminiame maiste. Be to, Newcastle ir Cambridge universitetų tyrėjai pranešė, kad prekybos centruose parengtuose patiekaluose, dažniausiai būna „didelis kiekis sočiųjų riebalų ir druskos“.

Tortai ir sausainiai iš parduotuvių.

Beveik visi jie prikimšti įvairių priedų, aromatizatorių ir konservantų, nekalbant jau apie riebalus ir cukrų. BMJ Open žurnale publikuotas Karalienės Mary Londono universiteto tyrimas parodė, kad 97％ tortų ir 74％ sausainių yra daugiau, nei 27 g. cukraus 100 gramų produkto.

Perdirbti mėsos gaminiai.

Vis dar perkate dešrą, kumpį ir šoninę? Apdorojant mėsą, dažnai pridedama nitratų — pagalvokite apie tai. Rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau, nei 70 gramų perdirbtos mėsos, tačiau dar geriau — atsisakyti šių produktų iš viso.

Veganiški mėsainiai.

Veganiška „mėsa“ dažnai smarkiai apdorojama, pridedant druskos ir aromatizatorių. 28％ visų Didžiojoje Britanijoje tirtų veganiškų mėsos produktų rastas pavojingas natrio lygis; juose nėra naudingos geležies ir B grupės vitaminų, kurių yra tikroje mėsoje.

Sūrio riekelės.

Tradiciniu būdu pagamintame sūryje yra vertingų baltymų, kalcio ir vitaminų. Tačiau ultraperdirbtose sūrio riekelėse įprastai būna apie 60％ tikro sūrio, sumaišyto su emulgatoriais, augaliniais riebalais, druska, maistiniais dažikliais ir cukrumi.

Kukurūzų traškučiai.

„Kai kurie kukurūzų traškučiai giliai perdirbami, jie ruošiami rafinuotuose riebaluose, pridedant dirbtinių aromatizatorių ir konservantų“, — sako dietologė Rhiannon Lambert, knygos 𝑇𝘩𝑒 𝑆𝑐𝑖𝑒𝑛𝑐𝑒 𝑜𝑓 𝑁𝑢𝑡𝑟𝑖𝑡𝑖𝑜𝑛 autorė.

Organizacijos 𝐴𝑐𝑡𝑖𝑜𝑛 𝑜𝑛 𝑆𝑎𝑙𝑡 atliktas tyrimas parodė, kad netgi „sveikos“ markės 45 gramų kukurūzų traškučių pakete gali būti 1,3 g. druskos, o tai yra daugiau, nei penktadalis maksimalios rekomenduojamos paros normos.

Aromatizuoti jogurtai.

Ne visi jogurtai vienodai naudingi — kai kurie iš jų taip smarkiai perdirbami, kad tampa visiškai nepanašūs į natūralius. Kaip rodo pernai metų Didžiosios Britanijos Maisto produktų fondo atliktas tyrimas, 53％ prekybos centruose parduodamų jogurtų yra pernelyg daug cukraus. Netgi kai kurie paprasti jogurtai patenka į UPF teritoriją, jeigu juose yra tirštiklių, pavyzdžiui, pektinų. „Dera laikytis paprastos taisyklės: kuo mažiau jogurtas skoniu ir išvaizda primena kažką natūralaus, tuo labiau verta jį palikti parduotuvės lentynos“, — rašo Peta Bee iš 𝑇𝘩𝑒 𝑇𝑖𝑚𝑒𝑠 ir 𝑇𝘩𝑒 𝑆𝑢𝑛𝑑𝑎𝑦 𝑇𝑖𝑚𝑒𝑠.

Gazuoti gėrimai.

Netgi dietinės gazuotų gėrimų versijos priskiriamos UPF. „Be saldiklių, kofeino, aromatizatorių ir dažiklių, juose yra rūgštis, gadinanti dantis ir išplaunanti mineralus iš mūsų kaulų, — sako Chrisas van Tullekenas. — Nesvarbu, geresni jie ar blogesni už kolą su cukrumi, — tai beprotiškai kenkia jūsų organizmui“.

republic.ru

▲