„8 kartus didesnė tikimybė.“ Persirgusiems COVID-19 – liūdnos žinios

Remiantis naujo tyrimo duomenimis, COVID-19 yra susijęs su dideliu mialginio encefalomielito (ME), dar vadinamo lėtinio nuovargio sindromu (LSS), atvejų skaičiaus padidėjimu, rašo „IFLScience“.

Remdamiesi JAV nacionalinio sveikatos instituto (NIH) vykdomos ilgojo COVID-19 tyrimų iniciatyvos duomenimis, mokslininkai apskaičiavo, kad sergamumas ME/LLS (mialginiu encefalomielitu / lėtinio nuovargio sindromu) šiuo metu yra 15 kartų didesnis nei prieš pandemiją – ir nustatė, kad COVID-19 persirgę žmonės turi beveik aštuonis kartus didesnę tikimybę susirgti šia lėtine liga.

„Šis tyrimas pabrėžia, kad sveikatos priežiūros specialistams reikia gebėti kuo skubiau atpažinti ME/LSS po COVID-19“, – teigė „Bateman Horne“ centro tyrimų direktorė, pagrindinė tyrimo autorė Dr. Suzanne D. Vernon.

ME/LSS yra sudėtinga lėtinė sveikatos būklė, kurios atsiradimą kartais galima paaiškinti ankstesne infekcija. Net jei pirminė infekcija buvo lengva ir žmogus pilnai pasveiko, vėliau gali atsirasti daugybė alinančių simptomų.

ME/LSS ir povirusinių ligų sąvoka žinoma jau kurį laiką. Nepaisant to, daugelis koronavirusu prasirgusių pacientų teigia, kad jiems buvo išsiaiškinti savo diagnozę ir gauti tinkamą priežiūrą – jie susidūrė su stigma, nesusipratimais ir prieštaringais patarimais.

Dabar jau neabejotinai žinoma, kad ME/LSS yra biologinė liga, pažeidžianti daugybę organizmo sistemų. Liga gali būti įvairaus sunkumo, o jos sunkumo laipsnis gali turėti didelį poveikį kasdienei veiklai. Daugeliui pacientų būdingas pagrindinis požymis – po fizinio krūvio atsiradęs negalavimas. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, kad maždaug ketvirtadalis sergančių žmonių tam tikru ligos laikotarpiu yra prikaustyti prie lovos.

Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai norėjo išsiaiškinti galimą COVID-19 ir ME/LSS ryšį.

Jie pasinaudojo RECOVER iniciatyvos duomenimis – NIH finansuojamu projektu, kuris buvo sukurtas kaip „išsamiausias ir įvairiapusiškiausias“ pasaulyje ilgojo COVID-19 tyrimas. Į šią analizę buvo įtraukti 11 785 dalyviai, kuriems buvo nustatyta SARS-CoV-2 infekcija, ir 1 439 dalyviai, kurie nebuvo užsikrėtę.

Komanda vertino, kiek dalyvių atitiko ME/LSS diagnostinius kriterijus praėjus bent 6 mėnesiams po užsikrėtimo COVID-19. Verta paminėti, kad šie kriterijai remiasi savarankišku simptomų nurodymu, o tai buvo pabrėžta kaip tyrimo trūkumas.

Nustatyta, kad ME/LSS pasireiškė 4,5 proc. užsikrėtusių dalyvių ir tik 0,6 proc. neužsikrėtusių dalyvių. Beveik 90 proc. asmenų, kurie atitiko ME/LSS būklės kriterijus, taip pat buvo priskirti prie labiausiai simptomus jaučiančių ilgalaikio COVID-19 pacientų – o tai rodo, kad šios dvi būklės yra tarpusavyje susijusios.

„Šie rezultatai suteikia papildomų įrodymų, kad infekcijos <...> gali sukelti ME/LSS“, – rašoma JAV nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto pranešime apie tyrimą.

Dažniausi simptomai, apie kuriuos pranešė tiriamieji, buvo bloga savijauta po fizinio krūvio, galvos svaigimas atsistojus ir kognityviniai sutrikimai. Apie šiuos simptomus taip pat praneša daugelis ilguoju COVID-19 sergančių pacientų – todėl autoriai teigia, kad reikia skubiai atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti, kodėl COVID-19 kai kuriems pacientams gali sukelti lėtines ligas ir kas į jas gali būti linkę.

„Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali pakeisti gyvenimą“, – sako S. D. Vernon.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of General Internal Medicine“.