JAV mokslininkai nustatė geriausią laiką kavos gėrimui. Beprotiška nauda sveikatai. Įsidėmėkite visiems laikams

Amerikiečių mokslininkai iš Tulane universiteto (Naujasis Orleanas, Luiziana) nustatė optimalų laiką, kada kavos puodelis tikrai bus naudingas. Paaiškėjo, kad būtent kavos gėrimo laikas, o ne jos kiekis, kaip daugelis mano, tiesiogiai turi įtakos šio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui.

„European Heart Journal“ paskelbto tyrime rašoma, kad žmonėms, kurie mieliau geria kavą ryte, yra mažesnė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei mažesnė bendra mirtingumo rizika dėl visų priežasčių, palyginti su tais, kurie geria kavą visą dieną.

Tyrimo vadovas dr. Lu Qi teigė, kad iki šiol atlikti tyrimai rodo, jog pats kavos gėrimas nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Šis mitas vis dar egzistuoja tarp šio tonizuojanio gėrimo priešininkų. Be to, dr. Qi pažymėjo, kad kava iš tikrųjų sumažina kai kurių lėtinių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas, riziką. Naujo tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar kavos vartojimo laikas kaip nors veikia žmogaus širdies veiklą.

Atlikdami tyrimą, ekspertai ištyrė daugiau nei 40,7 tūkst. suaugusiųjų, dalyvavusių JAV Nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrimo tyrime (NHANES) 1999–2018 m., duomenis. Tyrimo metu dalyvių buvo klausiama apie visus maisto produktus ir gėrimus, kuriuos jie vartojo per dieną, įskaitant tai, ar jie gėrė kavą, kiek ir kada. Vieno pogrupio (iš viso 1463 žmonės) taip pat buvo paprašyta užpildyti išsamų maisto dienoraštį, kurį jie pildė savaitę. Tada mokslininkai atskleidė ryšį tarp šių žmonių mitybos ir mirties bei mirties priežasties įrašų per 9–10 metų laikotarpį.

Iš šios imties dalyvių maždaug 36 % gėrė kavą ryte (dažniausiai prieš pietus), 16 % gėrė kavą dieną (ryte, po pietų ir vakare), o 48 % kavos visai negėrė.

Palyginti su tais, kurie visiškai atsisakė kavos, žmonių, kurie rytą pradėjo nuo šio aromatingo gėrimo puodelio, bendras mirtingumas sumažėjo 16 proc., o nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 31 proc. Tie, kurie gėrė kavą visą dieną, nematė tokio reikšmingo rizikos sumažėjimo, palyginti su tais, kurie kavos visai negėrė.

Be to, tyrimo autoriai padarė išvadą, kad pirmoje dienos pusėje išgertos kavos kiekis reikšmingos įtakos šiam rodikliui neturėjo: mirtingumas buvo mažesnis tiek tarp saikingų vartotojų (du-trys puodeliai ryte), tiek tarp aistringų kavos mėgėjų (geriančių daugiau nei tris puodelius ryte). Analizė parodė, kad mažiausia rizika buvo tiems, kurie ryte gėrė kavą nedideliais kiekiais (ne daugiau kaip vieną puodelį).

Tačiau tyrimo autoriai nesiėmė paaiškinti, kodėl ryte geriant kavą sumažėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tačiau britų profesorius Thomas F. Luscher, peržiūrėjęs dr. Qi darbą, kaip galimą paaiškinimą pateikė teoriją, kad kavos gėrimas dieną ar vakare gali sutrikdyti cirkadinį ritmą.

„Paprastai pastebimas simpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimas ryto valandomis, kai pabundame ir kylame iš lovos. Šis poveikis išnyksta dienos metu ir pasiekia žemiausią lygį miego metu. Taigi gali būti, kaip pažymi tyrimo autoriai, kad kavos gėrimas dieną ar vakare sutrikdo cirkadinį simpatinės nervų sistemos veiklos ritmą“, – aiškino profesorius.

Būtent dėl ​​to, anot jo, daug žmonių, geriančių kavą visą dieną, kenčia nuo miego sutrikimų. Atrodo, kad kava slopina melatoniną, svarbų miegą skatinantį hormoną smegenyse. Tai savo ruožtu lemia širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, tokių kaip uždegimas ir kraujospūdis, pokyčius. Tačiau norint patvirtinti šią teoriją, reikalingi tolesni klinikiniai tyrimai.

„Apskritai turėtume priimti tvirtus dabar turimus įrodymus, kad kavos gėrimas, ypač ryte, gali būti naudingas sveikatai. Taigi gerkite kavą, bet darykite tai ryte!“ – apibendrino profesorius.