Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Nemalonu visą dieną klausytis pro langą besiveržiančio gatvės triukšmo ar kasdien mėginti perrėkti kolegas darbo vietoje. O juk kai kam tenka dirbti ir gamyklose, kur nuo triukšmo tenka saugotis specialiomis ausinėmis… Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, jis toks įprastas, kad vargu ar susimąstome, jog nuolatinis triukšmas gali stipriai kenkti mūsų sveikatai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šiais metais Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro paskelbtos ataskaitos duomenimis, Vakarų Europoje kasmet dėl akustinio triukšmo sveikata sutrinka 1-1,6 milijonams gyventojų. Dėl triukšmo ima skaudėti galvą, sunkiau užmigti, kyla nerimas, pablogėja atmintis, sunkiau susikaupti. Nuolatinis triukšmas gali lemti netgi kraujospūdžio padidėjimą, širdies ir kraujagyslių ligas, dėl jo poveikio gali išsivystyti išeminė širdies liga. Triukšmas – moderniojo amžiaus problemaSunku ir suskaičiuoti, kiek garsų girdi Europos didmiesčio gyventojas: tai ir galybė veikiančių buitinių prietaisų, ir gatvės triukšmas, ir kaimynų skleidžiami garsai, didelėse darbo patalpose tvyrantis šurmulys… Pernai triukšmo prevencijos tarybos paskelbtos ataskaitos duomenimis, daugiau nei 66 tūkstančiai didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – gyventojų dieną ir naktį yra veikiami ribinį dydį (65 dBA) viršijančio triukšmo. Tokį triukšmą galime prilyginti elektrinės barzdaskutės skleidžiamam garsui. Mūsų įprastinė kalba yra apie 50-60 dBA stiprumo. Nuo triukšmo kartais kenčia ir mažesni miesteliai. Štai prieš metus į viešumą iškilo Kaliningrado pasienyje esančio Panemunės miestelio triukšmo problema – ekonominės krizės metais labai padaugėjo keliaujančių į Kaliningradą automobilių srautai, kurie ėmė kelti nuolatinį triukšmą ir apsunkino miestelio gyventojų gyvenimą. „Tvarkos gatvėse problema iš dalies išspręsta įrengus automobilių stovėjimo aikštelę, bet nuolatinis automobilių variklių keliamas triukšmas išliko“, – apgailestavo Panemunės miestelio gyventoja Rima, pasiilgstanti ramybės. Iš naujo prisijaukinti tyląDėl nuolatinės garsų apsupties dauguma šiuolaikinių žmonių tyloje jaučiasi nejaukiai – vos pabudę įsijungiame televizorių ar radijo imtuvą, o prieš miegą „nusiraminimui“ dar pasiklausome mėgstamo muzikos įrašo. Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Zitos Sakalauskaitės teigimu, triukšmas – šiuolaikinio modernaus žmogaus problema, pereinanti į epidemijos mastą. „Gatvės triukšmo ir darbe tvyrančio šurmulio išvengti negalime, tačiau kodėl triukšmą renkamės ir patys, savo noru?“, – klausė specialistė, žerdama statistiką, kad apie 30 proc. 14-20 metų paauglių klausa yra susilpnėjusi dėl triukšmingų koncertų ir nuolatinio ausinuko klausymosi. „Žmogui tylos valandėlės yra būtinos, todėl rekomenduoju bent tada, kai leidžia sąlygos – rytais ir vakarais prieš miegą pabūti tyloje, pasiklausyti savo minčių, pačios tylos, savaitgaliais išeiti pasivaikščioti į gamtą ir išgirsti „natūralų triukšmą“ – paukščių čiulbesį, upelio čiurlenimą, medžių šlamesį“, – kalbėjo Z. Sakalauskaitė. Jos teigimu, ėmęsi „tylos dietos“, pajusime, kad dingo nuolatinis galvos skausmas, bus lengviau susikaupti, geriau išsimiegosime ir patirsime mažiau streso. „Tylos dietos“ receptasŠiais metais, kaip ir pernai, triukšmo suvokimo dienos proga Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba rekomenduoją laikytis „Tylos dietos“:
|