„Reikia skubiai atlikti.“ Mokslininkai kuria išsamų vaginos atlasą

Mokslininkai siekia sudaryti išsamų vaginos žemėlapį – t. y. atlasą, kuriame būtų surašyti įvairūs joje gyvenantys mikroorganizmai.

Šie mikrobai bendrai vadinami vaginos mikrobiomu ir apima bakterijas, grybelius ir primityvius organizmus, vadinamus archėjomis, taip pat virusus (nors virusai techniškai nėra „gyvi“). Šių mikrobų – ypač bakterijų – gausos pokyčiai yra susiję su įvairiomis sveikatos būklėmis, įskaitant nėštumo komplikacijas (pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą), lėtines ligas (pavyzdžiui, endometriozę) ir infekcijas, įskaitant šlapimo takų infekcijas ir žmogaus papilomos virusą.

Ryšys tarp vaginos mikrobiomo ir šių būklių nėra iki galo išaiškintas. Tuo tarpu kartografavimo pastangas apsunkina tai, kad vaginos mikrobiomo tyrimai daugiausia atliekami konkrečiose, dideles pajamas gaunančiose šalyse. Kai kurių mokslininkų teigimu, tai iškreipė rezultatus tam tikrų populiacijų atžvilgiu. 

Ketvirtadienį (vasario 6 d.) žurnale „Trends in Microbiology“ paskelbtame komentare keliolika tyrėjų teigia, kad dar nesuprantame, kaip atrodo „sveikas“ vaginos mikrobiomas skirtingose pasaulio demografinėse grupėse.

„Reikia skubiai atlikti daugiau makšties mikrobiotos funkcijų ir įvairovės tyrimų įvairiose pasaulio dalyse, – skelbia mokslininkai. – Mes vis dar suprantame, kurias bakterijas galima laikyti patogenais, o kurios labiau apsaugo“. 

Pavyzdžiui, 2010 m. paskelbtame svarbiame tyrime buvo ištirta beveik 400 Šiaurės Amerikos moterų ir nustatyti penki skirtingi profiliai, kuriais gali pasižymėti sveikas makšties mikrobiomas. Kiekvienas iš jų apibrėžiamas kaip toks, kuriame dominuoja tam tikros rūšies bakterijos – pavyzdžiui, Lactobacillus crispatus arba Lactobacillus gasseri. 

Per daugelį metų mokslininkai pasiūlė papildomų kategorijų – vėlgi, remdamiesi Šiaurės Amerikos pavyzdžiais – tačiau jei pažvelgtume į kitas geografines teritorijas, šios kategorijos ne visada tinka. 2023 m. paskelbtame tyrime buvo tiriami tūkstančiai sveikų moterų Belgijoje ir nustatyta, kad daugiau kaip 10 proc. jų neatitiko penkių geriausiai nustatytų kategorijų.

Belgijos tyrimą atliko Antverpeno universiteto grupė „Isala“. Projektas, pavadintas pirmosios Belgijos gydytojos moters Isalos Van Diest garbei, vėliau išsiplėtė į pasaulinį mokslinių tyrimų projektą, pavadintą „Isala Sisterhood Consortium“. Įvairiose šalyse, įskaitant Peru, Kamerūną, Nigeriją, Ispaniją, Nigeriją ir JAV, pradėti „Isala“ projektai, o artimiausiu metu planuojama įgyvendinti daugiau. Naujojo nuomonės dokumento autoriai padeda atlikti šiuos „Isala“ tyrimus. 

Galimi šių tyrimų rezultatai galėtų būti nauji bakterinės vaginozės, kuri paprastai apibūdinama kaip makšties bakterijų Lactobacillus sumažėjimas ir kitų bakterijų, kurios „nekvėpuoja“ deguonimi, padaugėjimas, gydymo būdai. Bakterinė vaginozė ne visada sukelia pastebimų simptomų, tačiau ji susijusi su padidėjusia kitų sveikatos problemų, įskaitant lytiškai plintančias infekcijas – pavyzdžiui, ŽIV – rizika. Paprastai ji gydoma antibiotikais, tačiau dažnai po gydymo atsinaujina.

Geriau suprasdami makšties mikrobiomą, mokslininkai galėtų sugalvoti būdų, kaip jį „tiesiogiai moduliuoti“, galbūt įvesdami „apsaugines“ bakterijas atgal į mikrobiomą, kai jų netenkama, siūlo autoriai. Pažymėtina, kad taip pat nėra universalaus bakterinės vaginozės diagnozavimo standarto ir neaišku, ar ši būklė gali būti vienodai apibrėžiama visame pasaulyje. 

„Nuolatinis laktobacilų, kaip auksinio standarto optimaliai makšties sveikatai užtikrinti, vaizdavimas turi būti atidžiai (iš naujo) įvertintas remiantis nešališkomis pasaulinės įvairovės perspektyvomis“, – rašo mokslininkai. 

Parengta pagal „Live Science“.