„Net jei naudojamas prezervatyvas.“ Tyrimas parodė, kas nutinka sekso metu

Naujas tyrimas rodo, kad partneriai lytinių santykių metu palieka savo „genitalijų mikrobiomo“ pėdsakus, net jei jie naudoja prezervatyvą.

Tyrimo metu tyrėjai iš 12 monogaminių heteroseksualių porų paėmė tepinėlių mėginius – po susilaikymo laikotarpio ir netrukus po lytinių santykių. Vėliau atlikta analizė patvirtino, kad savo lytinių organų srityse iš pradžių kiekvienas iš dalyvių vyrų ir moterų turėjo unikalią mikrobų kolekciją. 

Tačiau po penetracinių lytinių santykių šios skirtingos mikrobų populiacijos – arba mikrobiomai – abipusiu būdu buvo perduotos partneriams. Šie mikrobiomų pokyčiai įvyko net porose, kurios naudojo prezervatyvus – tai buvo galima nustatyti atliekant paprastus laboratorinius tyrimus.

Žurnale „iScience“ paskelbtą tyrimą atlikę mokslininkai šį lytinį mikrobiomą pavadino „seksomu“.

Mokslininkai tikisi, kad atlikus tolesnius tyrimus seksomo analizę bus galima kaip nors panaudoti nustatant seksualinės prievartos atvejus. Ypač tokia analizė galėtų būti taikoma išpuoliams prieš moteris, kurios žymiai dažniau tampa tokių išpuolių aukomis nei vyrai. Tokiais atvejais tyrėjai paprastai tiria spermos, rastos moters lytinių organų srityje, DNR mėginius. Tačiau kartais spermos neaptinkama – o tai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams. 

Atlikdami tyrimą Murdocho universiteto Perte (Australija) teismo medicinos mokslininkas Brandonas Chapmanas ir jo kolegos paprašė tuzino heteroseksualių porų susilaikyti nuo lytinių santykių bent dvi-keturias dienas. Po šio susilaikymo laikotarpio nuo jų lytinių organų srities buvo surinkti mėginiai, kurie buvo nusiųsti į laboratoriją tyrimams atlikti. 

Moterų genitalijų mikrobiome buvo daugiau bakterijų nei vyrų: moterų genitalijų mikrobiome buvo vidutiniškai 8038 bakterijų genetinės sekos, o vyrų – 6661. Tačiau vyrai pasižymėjo didesne bakterijų rūšių įvairove – jų buvo maždaug dvigubai daugiau nei moterų.

Antrojo tyrimo etapo metu poros buvo paprašytos palaukti nuo dviejų iki 14 dienų prieš pradedant lytinius santykius. Po to, praėjus 3–12 valandų po lytinių santykių, dalyvių buvo paprašyta paimti antrą mėginių seriją. Vėliau paaiškėjo, kad unikalų dalyvio genitalijų mikrobiomą galima nustatyti jo partnerio mėginyje.

„Palyginę mėginius prieš ir po, galėjome pamatyti moters bakterijų DNR signatūras ant vyro ir vyro ant moters, – nurodė B. Chapmanas. – Kriminalistikoje tai vadiname „pėdsaku“ arba „perkėlimu“, ir būtent tai galiausiai naudojame, kad įrodytume, jog buvo kontaktas“. 

Be to, trys iš 12 porų nurodė, kad lytinio akto metu naudojo prezervatyvą – o tai turėjo įtakos tam, kiek ir kokių mikrobų buvo perduota tarp partnerių – tačiau visiškai neužkirto kelio seksomo formavimuisi. 

Atrodo, kad kiti dalykai, kurie neturėjo įtakos mikrobų perdavimui, buvo tai, ar vyrai buvo apipjaustyti ir ar kuris nors iš partnerių turėjo gaktos plaukų. Tačiau tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterų lytinių organų mikrobiomo sudėtis keitėsi skirtingais menstruacinio ciklo laikotarpiais – o tai gali turėti įtakos būsimų tepinėlių tyrimų rezultatams.

Mokslininkai teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog šiame pirminiame tyrime dalyvavo tik 24 žmonės, reikia atlikti daugiau eksperimentų – kad būtų galima pakartoti šiuos rezultatus didesnėse grupėse. Ateities tyrimais taip pat būtų galima atsakyti į tokius klausimus, kaip pavyzdžiui, kiek laiko seksomas išlieka po lytinio akto. 

„Mes tik palietėme paviršių, demonstruodami tai kaip metodą, kurį galima naudoti tikrais atvejais, – sako B. Chapmanas. – Mums vis dar reikia daugiau dalyvių, kad įsitikintume, jog galime patikimai sukurti testą, tinkamą patikimam patvirtinimui, kurio reikalauja teismo ekspertizės mokslas.“

Parengta pagal „Live Science“.