„Kiekvieną naktį gresia didesnė insulto, infarkto ir net vėžio rizika.“ Atskleidė veiksnį, svarbesnį už miego trukmę

Ėjimas miegoti ir atsibudimas kiekvieną dieną tuo pačiu metu yra svarbesnis veiksnys norint gyventi ilgai, nei manyta anksčiau, rašo „BBC Science Focus“.

Tyrime, paskelbtame žurnale „Sleep“, nustatyta, kad net ir tiems žmonėms, kurie nuolat miega 7–8 valandas, bet kurių miego grafikas nereguliarus, kiekvieną naktį gresia didesnė insulto, infarkto ir net vėžio rizika nei tiems, kurie miega trumpiau, bet jų miego grafikas yra nuoseklus. 

Apskritai žmonių, kurių miego ir prabudimo laikas buvo nuosekliausias, mirtingumo rizika buvo net 48 proc. mažesnė – palyginti su tais, kurių miego režimas buvo mažiausiai nuoseklus.

Deja, tai nereiškia, kad galite miegoti tik po keturias valandas per naktį ir reguliariai eiti miegoti 3 val. ryto – vis tiek svarbu miegoti pakankamai (bet ne per daug).

Tyrime nustatyta, kad tiems, kurie kiekvieną naktį miega mažiau nei šešias valandas arba daugiau nei devynias, gresia didesnė mirtingumo rizika. Tačiau nors miego trukmė vis dar buvo svarbi, ryšys tarp mirtingumo ir nereguliaraus miego režimo buvo stipresnis ir nuoseklesnis. 

Tyrėjai analizavo beveik 61 000 Jungtinės Karalystės biobanke esančių žmonių duomenis apie miegą. 

Miego modeliams analizuoti jie panaudojo pažangius algoritmus, o vėliau stebėjo dalyvių mirtingumą vidutiniškai 6,3 metų. Lygindami įvairius miego įpročius, tyrėjai nustatė, kurie veiksniai yra susiję su didesne ankstyvosios mirties rizika. 

Tyrėjai tikisi, kad šios išvados padės atnaujinti visuomenės sveikatos gaires ir miego rekomendacijas. Atsižvelgdami į riziką, mokslininkai mano, kad gairėse reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į pakankamą miego kiekį, bet ir į nuoseklaus miego grafiko laikymąsi, kad būtų užtikrinta geresnė bendra sveikata. 

Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, ar šios išvados tinka ir žmonėms už Jungtinės Karalystės ribų bei skirtingoms gyventojų grupėms, rašo „BBC Science Focus“.