„Du dramatiški senėjimo šuoliai.“ Atskleidė, kada tai įvyksta

Neseniai atliktas tyrimas, susijęs su molekuliniais pokyčiais senėjimo procese, atskleidė, kad žmonės patiria du dramatiškus senėjimo šuolius: pirmasis įvyksta apie 44-uosius metus, o antrasis – maždaug 60-aisiais gyvenimo metais, rašo „Science Alert“. 

„Mes nesikeičiame palaipsniui. Vyksta tikrai dramatiški pokyčiai“, – paaiškino genetikos specialistas Michaelas Snyderis iš Stanfordo universiteto, kai 2024 m. rugpjūtį buvo paskelbtas šis tyrimas.

„Paaiškėjo, kad įpusėjus penktą dešimtį yra tas laikas, kai vyksta dramatiški pokyčiai, taip pat ir 60-mečio pradžioje. Ir tai tiesa, nepriklausomai nuo to, kokią molekulių klasę tyrinėjate“, – sakė mokslininkas.

Išauga ligų tikimybė

Senėjimas yra sudėtingas procesas, susijęs su augančia rizika susirgti įvairiomis ligomis. 

M. Snyder ir jo kolegos siekia geriau suprasti, kokie pokyčiai įvyksta senstant, kad galėtų efektyviau sumažinti ligų riziką bei jas gydyti. Šiam tikslui pasiekti jie stebi 108 suaugusiųjų grupę, kurie kelis metus kas kelis mėnesius duoda biologinius mėginius.

Tyrėjai pastebėjo, kad rizika susirgti kai kuriomis ligomis, tokiomis kaip Alzheimeris ir širdies bei kraujagyslių ligos, neauga palaipsniui – ji staiga smarkiai padidėja pasiekus tam tikrą amžių. Todėl mokslininkai norėjo detaliau ištirti senėjimo biomarkerius, kad sužinotų, ar galima identifikuoti su tuo susijusius pokyčius.

M. Snyder ir jo kolegos pastebėjo, kad žmogaus organizme labai aiškūs pokyčiai daugelyje molekulių vyksta dviem skirtingais amžiaus tarpsniais.

Žmogui įpusėjus penktą dešimtį pokyčiai stebėti molekulėse, susijusiose su lipidų, kofeino ir alkoholio metabolizmu, taip pat su širdies ir kraujagyslių ligomis bei odos ir raumenų funkcijomis.

Ankstyvieji 60-ieji metai buvo susiję su angliavandenių ir kofeino metabolizmu, širdies ir kraujagyslių ligomis, odos ir raumenų funkcijomis, imunine reguliacija ir inkstų funkcija.