„Jei susiklostytų tinkamos socialinės aplinkybės.“ Tvirtina, kad dauguma mūsų yra biseksualūs

Tačiau tikrasis žmonių, turinčių tiek tos pačios, tiek priešingos lyties santykių, skaičius iš tikrųjų yra daug didesnis, teigia mokslininkas. 

Anglia Ruskin universiteto antropologas ir evoliucinės genetikos specialistas dr. Jasonas Hodgsonas mano, kad dauguma žmonių yra „biseksualūs“ – panašiai kaip mūsų giminaičiai primatai, gyvenantys džiunglėse. Jis sako, kad seksualumas yra spektras: nuo išimtinai heteroseksualaus iki išimtinai homoseksualaus. 

Heteroseksualumas ir homoseksualumas yra šio spektro kraštutinumai, todėl dauguma žmonių turėtų būti kažkur per vidurį, t. y. turėtų norėti lytinių santykių ir su vyrais, ir su moterimis.

„Prognozuoju, kad dauguma žmonių turėtų būti biseksualūs, – „The Daily Mail“ teigė dr. J. Hodgsonas. – Genai, darantys įtaką tos pačios lyties seksualiniam elgesiui, tikriausiai yra tie patys genai, kurie daro įtaką bendram socialumui, o žmonės, esantys variacijų spektro viduryje, tikriausiai yra geresni visuose socialiniuose santykiuose. Todėl žmonės, kurie tam tikrose situacijose galėtų užsiimti seksualine veikla su ta pačia lytimi, tikriausiai taip pat geriau užmezga heteroseksualius santykius“.

Toliau aiškindamas, mokslininkas siūlo įsivaizduoti seksualumo spektrą nuo 0 iki 1, žymintį tos pačios lyties asmenų patirties dalį tarp visų seksualinių patirčių. Asmuo, kurio vertė lygi nuliui, turėtų 0 proc. tos pačios lyties ir 100 proc. heteroseksualios patirties, o asmuo, kurio vertė lygi 1, turėtų 100 proc. tos pačios lyties ir 0 proc. heteroseksualios patirties. 

„Tai yra homoseksualumo ir heteroseksualumo skalės kraštutinumai, – aiškina tyrėjas. – Viskas, kas yra tarp jų, priklausytų biseksualiam diapazonui – tam tikra dalis tos pačios lyties ir tam tikra dalis priešingos lyties seksualinės patirties. Taigi, jei asmuo turėjo vieną homoseksualią patirtį ir 99 heteroseksualias patirtis, jo reikšmė būtų 1/100 arba 0,01 – tik šiek tiek biseksuali. Įtariu, kad dauguma žmonių būtų šiek tiek biseksualūs, jei susiklostytų tinkamos socialinės aplinkybės“. 

Mokslininkas pabrėžia, kad yra „labai svarbus skirtumas“ tarp identifikavimo kaip biseksualaus asmens ir biseksualaus elgesio. Taigi, nors naujais oficialiais duomenimis, 1,8 proc. suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje prisipažįsta esantys biseksualūs, tikėtina, kad tikrai biseksualių žmonių dalis yra daug didesnė. Pavyzdžiui, žmonės, kurie 100 proc. save laiko heteroseksualiais, gali būti kada nors gyvenime turėję tos pačios lyties seksualinę patirtį, sako dr. J Hodgsonas. 

„Tokie žmonės pagal elgsenos skalę priklausytų biseksualiems“, – nurodo jis. 

Ekspertas atkreipia dėmesį į vienas iš artimiausių mūsų laisvėje gyvenančių giminaičių – mažąsias šimpanzes (bonobus), kurioms būdingas didelis skaičius tos pačios ir priešingos lyties santykių. 

Mažosios šimpanzės yra viena iš nedaugelio rūšių, kurių visi suaugę vienos lyties atstovai įprastai lytiškai bendrauja su tos pačios lyties atstovais, o tai vyksta panašiu ar net didesniu dažnumu kaip ir priešingos lyties atstovų bendravimas. Jie garsėja didele „socialinių“ lytinių aktų, kuriuos atlieka ir patinai, ir patelės, įvairove, įskaitant genitalijų trynimą ir oralinį seksą.

Mažosios šimpanzės yra biseksualios, ir manoma, kad tai prisideda prie grupės sanglaudos, 2016 m. moksliniame straipsnyje rašė tyrėjai. „Biseksualumas gali būti norma, nes tie individai, kurie užsiima homoseksualiais lytiniais santykiais, dažnai dalyvauja ir reprodukciniuose lytiniuose santykiuose“, – nurodė jie. 

Pasak dr. J. Hodgsono, seksas atlieka svarbų socialinį vaidmenį tarp kitų primatų – bet ne labiau nei žmonių. 

Nesvarbu, ar bendraujame su tos pačios, ar su priešingos lyties atstovais – mokslininkas teigia, kad mūsų seksualinis elgesys yra užfiksuotas mūsų genuose. 

„Seksualumas yra paveldimas, ir su juo susiję daugybė genų, kurių kiekvienas turi tik nedidelę įtaką, – sako jis. – Genai, darantys įtaką tos pačios lyties asmenų seksualiniam elgesiui, yra paplitę, ir dauguma žmonių juos turi didesniu ar mažesniu laipsniu“.

Galiausiai lytiniai santykiai tarp tos pačios ir priešingos lyties asmenų galėtų tapti įprastesni ir mažesniu tabu. Biseksualumas kaip sąvoka kartais buvo kvestionuojamas remiantis populiaria prielaida, kad vyrai yra arba heteroseksualūs, arba homoseksualūs, ir tarp to nėra nieko tarpinio. Prieš 20 metų atliktame prieštaringai vertinamame tyrime buvo aptartas biseksualumo egzistavimas – ir vėliau jo autoriai dukart pakeitė savo išvadas, sugrįždami prie pirminės.

Be to, apie biseksualumą gyvūnų karalystėje apskritai gali būti nepakankamai pranešama. Gali būti, kad trūksta liudininkų, kurie paliudytų, jog vienas gyvūnas atlieka ir homoseksualius, ir heteroseksualius veiksmus, rašo „Daily Mail“. 

Amerikos Biseksualumo instituto prezidentas Johnas Sylla sako, kad žmonės, kurie yra „grynai heteroseksualūs arba grynai homoseksualūs“, dažnai gali „apibendrinti savo patirtį“ ir manyti, kad visi kiti žmonės „turi būti vienokie ar kitokie“. Be to, gali būti žmonių, kurie save vadina heteroseksualais arba homoseksualais, o iš tikrųjų gali būti biseksualūs, teigia jis. 

„Yra biseksualių vyrų ir moterų, net jei dėl skirtingų priežasčių jie pasirenka būti tik heteroseksualiais arba homoseksualiais“, – teigia J. Sylla. 

Kas, mokslininkų nuomone, lemia potraukį tos pačios lyties asmenims? 

Mokslininkai jau seniai siekia kiekybiškai įvertinti, kokiu mastu genetiniai ir negenetiniai (arba aplinkos) veiksniai daro įtaką asmens polinkiui į tos pačios lyties santykius. 

Ankstesni tyrimai rodė, kad genetiniai veiksniai yra sudėtingi, tačiau dėl palyginti nedidelės jų apimties buvo sunku daryti patikimas išvadas.

Naujajame tyrime mokslininkai naudojo daugiau kaip 470 000 žmonių duomenis, t. y. 100 kartų daugiau nei ankstesniuose darbuose. Jie patvirtino, kad homoseksualumą lemia ir aplinkos, ir genetiniai veiksniai. Tačiau komanda nustatė, kad yra ne vienas „homoseksualumo genas“, o tūkstančiai genomo vietų (arba lokusų), kurios, atrodo, turi įtakos seksualumui.

Tik penki iš jų turėjo „reikšmingą“ poveikį, o visi veiksniai kartu sudarė tik 8–25 proc. skirtingų žmonių seksualinio potraukio skirtumų. Veiksniai yra tokie sudėtingi, kad iš asmens DNR neįmanoma nuspėti, ar jį traukia tos pačios lyties atstovai, ar ne.