„Nuo jo kenčia maždaug 15 % viso pasaulio gyventojų.“ Kodėl jis kartais atsiranda?

Tačiau kai kuriems žmonėms šis reiškinys tampa nuolatiniu, ir tai nėra reta problema – nuo jos kenčia maždaug 15 % viso pasaulio gyventojų. Bet kodėl atsiranda spengimas ausyse?

Priežasčių gali būti įvairių, o naujausi tyrimai rodo, kad jis gali būti susijęs ne tik su klausos sistema, bet ir su smegenų veikla bei miego sutrikimais.

Panagrinėkime, kokie veiksniai sukelia spengimą ausyse ir ar įmanoma jį sumažinti.

Kodėl atsiranda trumpalaikis spengimas ausyse?

Trumpalaikis spengimas ausyse, dar vadinamas praeinančiu, gali kilti dėl įvairių priežasčių.

Dažniausiai jį sukelia garso perdavimo sutrikimai arba nervinių ląstelių, atsakingų už klausą, dirginimas. Šie pokyčiai gali pasireikšti dėl skirtingų organizmo būklių.

Pavyzdžiui, degeneraciniai procesai kaklinėje stuburo dalyje gali paveikti kraujotaką nervinėse struktūrose, o tai turi įtakos klausai.

Be to, sutrikęs kraujo tekėjimas (pvz., dėl insulto ar jo pirmtakų) taip pat gali būti viena iš priežasčių.

Kai kuriais atvejais spengimas atsiranda dėl smegenų auglių, kurie daro spaudimą klausos nervams.

Vis dėlto dažniau žmonės susiduria su mažiau pavojingomis priežastimis, pavyzdžiui, padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu arba kraujagyslių spazmais.

Tam tikrų vaistų, tokių kaip antibiotikai ar nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, vartojimas taip pat gali išprovokuoti šį reiškinį dėl jų poveikio klausos nervui.

Be to, papildomi veiksniai gali būti klausos nervo uždegimas (neuritas), nervinių funkcijų susilpnėjimas ar kraujotakos sutrikimai, veikiantys klausos takus smegenyse.

Netgi smegenų kraujagyslių aterosklerozė gali sukelti klausos suvokimo problemas, kurios pasireiškia įvairiais garsais.

Kadangi spengimas ausyse kartais signalizuoja apie rimtas sveikatos problemas, svarbu, kad jis nebūtų ignoruojamas. Jei šis pojūtis kartojasi, vertėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kodėl atsiranda nuolatinis spengimas ausyse

Viena iš priežasčių, dėl kurių gali atsirasti nuolatinis spengimas ausyse, yra su amžiumi susiję pokyčiai ir klausos silpnėjimas.

Ilgainiui klausos sistema dėvisi, o smegenys, negaudamos įprastų garso signalų, bando kompensuoti šį trūkumą, sukurdamos vadinamąjį „fantominį“ triukšmą. Tačiau spengimas ausyse nėra vien tik senėjimo pasekmė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad smegenų veikla taip pat gali turėti reikšmingą įtaką šio reiškinio atsiradimui.

Pastebėta, kad žmonių, kenčiančių nuo spengimo ausyse, smegenų sritys, atsakingos už garsų apdorojimą, yra aktyvesnės nei tų, kurie šio sutrikimo nepatiria.

Dėl šios hiperaktyvios veiklos gali atsirasti pojūtis, kad girdimi neegzistuojantys garsai, o tai dar labiau sustiprina diskomfortą.

Taip pat svarbus veiksnys – stresas ir emocinė įtampa. Didelis nerimo lygis gali paaštrinti fantominio triukšmo suvokimą, o nuolatinis dėmesys šiam pojūčiui jį dar labiau sustiprina.

Kuo daugiau žmogus koncentruojasi į spengimą, tuo labiau smegenys fiksuoja šį garsą, paversdamos jį įkyriu ir sunkiai ignoruojamu reiškiniu.

Spengimo ausyse kontrolės metodai

Kadangi spengimas ausyse yra glaudžiai susijęs su smegenų veikla, daugelis taikomų metodų siekia pakeisti jo suvokimą.

Nors visiškai pašalinti šio reiškinio kol kas nepavyksta, yra strategijų, kurios gali padėti jį sumažinti. Viena svarbiausių sričių kovojant su spengimu yra miego kokybės gerinimas.

Tokie įpročiai kaip užmigimas tik tada, kai jaučiamas stiprus nuovargis, gali sumažinti triukšmo intensyvumą.

Taip pat naudinga garso terapija – baltasis triukšmas, gamtos garsai ar tyli muzika padeda maskuoti spengimą ir palengvina užmigimą.

Kognityvinė elgesio terapija leidžia pakeisti požiūrį į šį reiškinį, mažinant su juo susijusį stresą bei nerimą.

Meditacija ir atsipalaidavimo pratimai taip pat padeda sumažinti įtampą ir išmokti nekreipti dėmesio į spengimą, todėl jis tampa ne toks ryškus.

Be to, saikinga fizinė veikla skatina streso mažinimą ir gerina miego kokybę, o tai gali turėti teigiamą poveikį ir spengimo ausyse valdymui.

Nors šiuo metu nėra būdo visiškai atsikratyti spengimo ausyse, vis geriau suprantamas jo ryšys su smegenų veikla ir miegu suteikia naujų galimybių.

Ateityje moksliniai atradimai gali padėti rasti dar veiksmingesnių būdų šiam reiškiniui suvaldyti.

Spengimas ausyse yra glaudžiai susijęs su miego kokybe. Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, dažnai patiria miego problemų, dėl kurių jų poilsis tampa nepakankamas.

Dėl to smegenys tampa jautresnės, o fantominių garsų suvokimas sustiprėja.

Taip susidaro užburtas ratas: prastas miegas padidina triukšmo suvokimą, o pats spengimas trukdo užmigti ir kokybiškai pailsėti.