Insultas: kokiai kraujo grupei gresia didelė rizika?

Tai patvirtina, jog genetiniai faktoriai vaidina svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybėje.

Tyrimo metu buvo išanalizuoti 48 skirtingų genetinių tyrimų duomenys, apimantys apie 17 000 insultą patyrusių asmenų ir beveik 600 000 sveikų kontrolinės grupės dalyvių, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 59 metų.

Genetinių duomenų analizė atskleidė dvi DNR sritis, kurios gali turėti įtakos insulto rizikai. Viena iš šių sričių buvo susijusi su genais, atsakingais už kraujo grupės nustatymą.

Gilinantis į duomenis paaiškėjo, kad žmonės, turintys tam tikrą A kraujo grupei būdingą geno variantą, susidūrė su 16 proc. didesne ankstyvo insulto tikimybe, palyginti su kitomis grupėmis.

Priešingai, asmenys, turintys O1 kraujo grupę, susidūrė su 12 proc. mažesne šios ligos rizika.

Tai leidžia manyti, kad genetiniai veiksniai gali turėti reikšmingą poveikį insulto tikimybei.

Kraujo grupės įtaka insulto rizikai

Nors mokslininkai dar negali tiksliai paaiškinti, kodėl A kraujo grupė didina ankstyvo insulto riziką, tyrimo vadovas, Merilando universiteto kraujagyslių neurologas Stephenas Kittneris, mano, kad tai greičiausiai susiję su kraujo krešėjimo procesais.

Asmenims, turintiems A kraujo grupę, kraujyje gali būti savybių, kurios lemia didesnį polinkį krešėti ir padidintą trombocitų aktyvumą.

Be to, ši kraujo grupė gali turėti įtakos kraujagysles dengiančių endotelio ląstelių būklei ir kraujyje cirkuliuojančių baltymų, dalyvaujančių kraujo krešėjime, koncentracijai.

Kraujo krešuliai vaidina svarbų vaidmenį insulto atsiradime. Jei kraujagyslėje susidaro krešulys, jis gali atsiskirti ir užblokuoti kraujo tiekimą į smegenis, sukeldamas ūminį smegenų kraujotakos sutrikimą.

Taip pat krešulys gali sukelti širdies priepuolį.

Tyrimas taip pat atskleidė skirtumus tarp insultų, įvykusių iki ir po 60 metų. Mokslininkai palygino 9300 vyresnių nei 60 metų žmonių, patyrusių insultą, duomenis su 25 000 to paties amžiaus sveikų žmonių kontroline grupe.

Paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus žmonėms A kraujo grupės poveikis insulto rizikai tapo mažai reikšmingas. Tai rodo, kad ankstyvo ir vėlyvo insulto atsiradimo mechanizmai gali būti skirtingi.

Ankstyvieji insultai dažniausiai yra susiję su kraujo krešėjimu, o vėlyvieji – su ateroskleroze, tai yra riebalų kaupimusi ant kraujagyslių sienelių.

B grupės kraujas ir insulto rizika

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad žmonėms, turintiems B kraujo grupę, nepriklausomai nuo amžiaus, rizika susirgti insultu buvo didesnė. Jie turėjo 11 proc. didesnę tikimybę patirti šią ligą, palyginti su kontroline grupe.

Anksčiau buvo nustatyta, kad ABO lokusas, atsakingas už kraujo grupę, yra susijęs su vainikinių arterijų kalkėjimu, kuris gali sutrikdyti kraujo tekėjimą ir sukelti širdies priepuolį.

Be to, A ir B kraujo grupės genai siejami su padidėjusia venų trombozės rizika, t. y. kraujo krešulių susidarymu venose.

Nors šie tyrimo rezultatai gali kelti nerimą, mokslininkai pabrėžia, kad papildoma insulto rizika A kraujo grupės turintiems žmonėms nėra didelė.

Gydytojai nerekomenduoja papildomai tikrintis ar jaudintis tik dėl kraujo grupės.

Svarbu prisiminti, kad insultas – tai daugelio veiksnių sukeliama liga.

Be genetinių veiksnių, didelę įtaką turi gyvenimo būdas, toks kaip mityba, fizinis aktyvumas, stresas ir lėtinės ligos, tokios kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas ir kt.

Norint sumažinti insulto riziką, rekomenduojama reguliuoti kraujospūdį, nes hipertenzija yra pagrindinis šios ligos veiksnys. Taip pat svarbu stebėti cholesterolio kiekį, kadangi didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis prisideda prie aterosklerozės plokštelių susidarymo.

Jei turite žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkote, verta jų atsisakyti.