Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Ar spermatozoidai tikrai lenktyniauja? Mokykloje šito nemokė

2025-03-28 (0) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (55)
    Share

Kiaušinėlio apvaisinimas dažnai apibūdinamas kaip įspūdingos plaukimo varžybos: milijonai spermatozoidų kuo greičiau plaukia link kiaušialąstės, kol vienas – greičiausias, stipriausias ir sveikiausias iš visų – laimi lenktynes ir prasibrauna į kiaušialąstę, o jo prizas – perduoti savo genus būsimiems palikuonims.


©we-o_rd35nwksz4joqva0u (Free Pixabay license) | pixabay.com

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bet ar tikrai taip vyksta? Ar spermatozoidai tikrai lenktyniauja? 

Ir taip, ir ne, sako Ilinojaus Urbana-Šampanės universiteto (JAV) Gyvūnų mokslų katedros profesorius Davidas J. Milleris. „Svarbus veikėjas visame tame iš tikrųjų yra patelės reprodukcinis traktas“ – teigia jis. 

Spermatozoidai šio proceso metu plaukia, tačiau „pagrindinį judėjimą iš tikrųjų užtikrina patelės lytinių takų susitraukimai, – aiškina D. J. Milleris. – Pavyzdžiui, yra gimdos susitraukimų, kurie labai panašūs į virškinamojo trakto susitraukimus, ir gali judinti skystį gimdoje.“

1996 m. atliktas tyrimas parodė, kokie veiksmingi yra šie susitraukimai, pažymi mokslininkas. Tyrėjai į 64 moterų gimdas įleido spermos dydžio rutuliukus, ir kai kurie rutuliukai per kelias minutes nukeliavo iki kiaušintakių, kur paprastai įvyksta apvaisinimas.

Logiška, kad spermatozoidams reikia papildomos pagalbos – nes jie plaukia viena kryptimi, o kiaušinėlis, norėdamas juos sutikti, turi plaukti priešinga kryptimi, sako Dublino universitetinio koledžo Medicinos ir medicinos mokslų mokyklos anatomijos bei vystymosi biologijos profesorė Sabine Koelle. Kiaušinėlis negali plaukti, todėl jam padeda mažyčiai plaukeliai, vadinami blakstienėlėmis. 

„Blakstienėlės plaka, kad perneštų oocitą [būsimą kiaušinėlį]“, – pasakoja S. Koelle. – Kadangi spermatozoidai atkeliauja iš priešingos pusės, jiems tenka kovoti su blakstienėlių sukuriama srove.

Iš tikrųjų atskiri spermatozoidai mažiau stengiasi judėti į priekį, o daugiau – į vidų, link trakto vidurio, teigia mokslininkė. Jei spermatozoidai priartėja per arti šonų, jie prilimpa ir praranda judėjimo į priekį jėgą. Tačiau tai, kad spermatozoidas atkeliauja pirmas, dar nereiškia, kad jam jau pavyksta apvaisinti.

 

„Spermatozoidams reikia tam tikro galutinio subrendimo, kuris vyksta moters trakte, ir tai priklauso nuo laiko, – pasakoja D. J. Milleris. – Taigi, spermatozoidams, kurie, taip sakant, „laimi lenktynes“, reikia daugiau laiko, kad jie iš tikrųjų galėtų apvaisinti kiaušinėlį. Ir jų gali nebūti ten, kai jie pasieks brandą. Juos gali pakeisti kiti, lėčiau judantys spermatozoidai, kurie turėjo laiko užbaigti brendimą“.

Tačiau net ir tie mažiau subrendę spermatozoidai yra sėkmingesni už didžiąją daugumą spermatozoidų, kurie nusėda. Moters lytinis traktas, stumdamas spermatozoidus, taip pat išbraukia nelaimėlius iš plaukimo komandos. 

„Mažiau nei 1 proc. – gal iki 2 ar 3 proc. spermatozoidų, kurie iš tikrųjų nusėda – nueina visą kelią iki kiaušinėlio“, – sakė D. J. Mileris. – Daug jų išplaunama atgal iš trakto. Kai kuriuos suvalgo gimdos imuninės ląstelės – nes spermatozoidai yra svetimkūniai.“

 

Beje, iki 70 proc. spermatozoidų net neperžengia gimdos kaklelio ribų, pažymi S. Koelle. „Spermatozoidai ten užstringa ir negali išsilaisvinti“, – sako ji. 

Tų nedaugelio spermatozoidų, kuriems pavyksta patekti į kiaušintakį, tikslas – nusigauti kuo toliau, o tada prilipti prie sienelės ir laukti, kol atvyks kiaušinėlis. Tai dar viena vieta, kur moters reprodukciniai organai renkasi nugalėtojus: mokslininkai pastebėjo, kad normaliai atrodantys spermatozoidai dažniau prisitvirtina prie sienelės, o prisitvirtinimas prie sienelės suteikia tam tikrų metabolinių privalumų, dėl kurių pailgėja jų gyvenimo trukmė. 

Tada, kai kiaušinėlis pasiekia kiaušintakį, kiaušintakis leidžia tik sveikai atrodantiems spermatozoidams atsiskirti nuo sienelės. 

„Jei tik spermatozoidas nėra sveikas, kiaušialąstė jo neišleidžia, – pasakoja S. Koelle. – Tai pagrindinis gerų spermatozoidų atrinkėjas.“

 

Žinoma, tai nėra tobula sistema. „Akivaizdu, kad turime genetinių ligų, kurios plinta per spermą. Taigi, ne visada tiesa, kad genetiškai stipriausi yra geriausi“, – sako D. J. Mileris. 

Kiekviename žingsnyje moters reprodukcinis traktas daro viską, kas įmanoma, kad atrinktų mažiau tinkamus spermatozoidus ir kiaušinėlį pasiektų tik sveiki spermatozoidai. Tokiu būdu apvaisinimas yra ne tiek panašus į lenktynes, kiek į darbo pokalbį. 

„Yra tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos reikia atitikti, kad galėtum pretenduoti į šį darbą, – aiškina D. J. Mileris. – Bet taip pat spermatozoidai, turintys šias kvalifikacijas, turėtų jas turėti tuo metu, kai darbo vieta yra atvira – tuo metu, kai kiaušinėlis yra ovuliuojamas.“ Tačiau galiausiai geriausią kandidatą išrenka moters reprodukcinis traktas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(9)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
153(0)
146(0)
57(0)
56(0)
48(0)
44(0)
38(0)
36(0)
36(0)
35(0)
Savaitės
219(1)
213(0)
205(0)
190(0)
186(0)
Mėnesio
326(3)
320(7)
304(0)
303(2)
302(2)