Kraupus mokslininkų atradimas: įvardinta, kas pražudė 3 milijonus vaikų

2022 m. visame pasaulyje dėl antibiotikams atsparių infekcijų mirė daugiau nei trys milijonai vaikų, rodo sveikatos ekspertų atliktas tyrimas.

Didžiausia rizika kyla Afrikos ir Pietryčių Azijos vaikams. 

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) atsiranda, kai infekcijas sukeliantys mikrobai evoliucionuoja taip, kad antibiotikai praranda poveikį prieš juos. 

AAM įvardijamas kaip viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai, su kuria susiduria pasaulio gyventojai.

Remdamiesi įvairių šaltinių, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir Pasaulio banką, duomenimis, ataskaitos autoriai apskaičiavo, kad 2022 m. dėl vaistams atsparių infekcijų mirė daugiau kaip trys milijonai vaikų. 

Vos per trejus metus su antimikrobiniu atsparumu susijusių infekcijų tarp vaikų padaugėjo daugiau nei dešimt kartų. Prie tokio ženklaus augimo galėjo prisidėti ir COVID-19 pandemija.

Padažnėjęs antibiotikų vartojimas 

Antibiotikais gydoma daugybė bakterinių infekcijų – nuo odos ligų iki plaučių uždegimo. 

Kartais antibiotikai skiriami atsargumo sumetimais, siekiant išvengti infekcijos, o ne ją gydyti, pavyzdžiui, jei žmogui atliekama operacija arba jam taikoma chemoterapija nuo vėžio. 

Tačiau antibiotikai neveikia virusinių infekcijų – tokių ligų, kaip peršalimas, gripas ar koronavirusas. 

Deja, bakterijos dėl per dažno ir netinkamo vaistų vartojimo įgijo atsparumą kai kuriems medikamentams, o naujų antibiotikų gamyba – ilgas ir brangus procesas – labai sulėtėjo. 

Pagrindiniai ataskaitos autoriai, Yanhong Jessika Hu iš Murdocho vaikų tyrimų instituto Australijoje ir profesorius Herbas Harvelas, atstovaujantis Clintono sveikatos prieinamumo iniciatyvai, atkreipia dėmesį, kad ženkliai išaugo antibiotikų, kurie turėtų būti naudojami tik sunkiausioms infekcijoms gydyti, vartojimas.

2019–2021 m. vaistų, kuriems būdinga didelė atsparumo rizika, vartojimas Pietryčių Azijoje padidėjo 160 proc., o Afrikoje – 126 proc. 

Per tą patį laikotarpį „rezervinių antibiotikų“ – paskutinės išeities vaistų, kuriais gydomos sunkios, daugeliui vaistų atsparios infekcijos, – vartojimas Pietryčių Azijoje padidėjo 45 proc., o Afrikoje – 125 proc. 

Ar yra išeitis? 

Autoriai įspėja, kad jei bakterijos įgis atsparumą šiems antibiotikams, liks nedaug alternatyvių vaistų, jei iš viso liks. 

Prof. H.Harvelas pristatys tyrimo rezultatus Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos kongrese Vienoje, kuris vyks vėliau šį mėnesį. 

„Antimikrobinis atsparumas yra pasaulinė problema. Ji paliečia visus. Šį darbą atlikome norėdami atkreipti dėmesį į neproporcingai didelį AAM poveikį vaikams“, – sakė jis.

PSO atsparumą antimikrobinėms medžiagoms apibūdina kaip vieną didžiausių pasaulinių grėsmių sveikatai, tačiau H.Harvelas įspėja, kad lengvų išeičių nėra. 

„Tai daugialypė problema, kuri apima visus medicinos ir žmogaus gyvenimo aspektus“, – sakė jis. 

„Antibiotikai yra visur aplink mus, jie patenka į mūsų maistą ir aplinką, todėl nėra lengva rasti vieną sprendimą“, – pridūrė profesorius. 

Geriausia būtų, jei žmonės apskritai išvengtų infekcijos, o tai reiškia, kad reikia didesnio skiepijimo, vandens sanitarijos ir higienos lygio. 

„Antibiotikų bus vartojama daugiau, nes daugėja žmonių, kuriems jų reikia, tačiau turime užtikrinti, kad vaistai būtų naudojami tinkamai“, teigė H.Harvelas. 

Parengta pagal BBC inf.