„Epidemija. Intensyviosios terapijos skyriai perpildyti. Priverstinis karantinas“

Epidemija prasidėjo, kai mokslininkų ir dokumentinių filmų kūrėjų komanda iškasė gauruotojo mamuto palaikus užšalusioje Arkties tundroje. Po kelių savaičių intensyviosios terapijos skyriai buvo perpildyti, o sveikatos apsaugos sistemos sunkiai tvarkėsi. Kai kuriose šalyse buvo pradėtas kontaktų sekimas ir priverstinis karantinas, o kitos šalys laikėsi laisvesnio požiūrio ir matė, kaip nekontroliuojamai plinta nauja pavojinga liga. Su tokiu visiems jau gerai pažįstamu scenarijumi praėjusią savaitę susidūrė 15 pasaulio šalių ministrai, susirinkę patikrinti savo pasirengimo kitai pandemijai, rašo „The Telegraph“.

Pratyboms, surengtoms Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būstinėje Ženevoje, vadovavo agentūros Sveikatos ekstremalių situacijų programos direktorius dr. Mike'as Ryanas. 

Jų metu buvo imituojamas „mamutų raupų“ – mirtino, bet išgalvoto ortopox šeimos viruso, panašaus į raupus (nuo kurių per šimtmetį iki 1980 m., kai jie buvo išnaikinti, mirė apie pusė milijardo žmonių) ir beždžionių raupus, kurio pavojinga atmaina šiuo metu plinta centrinėje Afrikoje – protrūkis.

Pratybų dokumentai suteikia retą galimybę sužinoti, kaip PSO ir jos valstybės narės galėtų reaguoti ir koordinuoti veiksmus naujos pandemijos atveju.

Nors liga buvo išgalvota, pratybos buvo pagrįstos tikrais moksliniais duomenimis ir jose įsivaizduojama, kad paleontologiniai mamutų, smilodonų ir kitų išnykusių gyvūnų, išlikusių amžinojo įšalo žemėje, kasinėjimai baigėsi siaubinga nesėkme. 

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad senoviniai virusai amžinajame įšale gali išlikti gyvybingi tūkstančius metų, – sakoma PSO informaciniame dokumente. – Dėl klimato kaitos vykstantis amžinojo įšalo tirpimas kelia susirūpinimą dėl galimo anksčiau šiuolaikinei medicinai nežinomų patogenų patekimo į aplinką.“

Dalyvaujantiems sveikatos apsaugos pareigūnams buvo pranešta, kad virusas yra potencialiai mirtinas ir greitai plintantis. 

„Mamutų raupų liga yra sunki, mirtingumas tarpinis tarp beždžionių raupų ir raupų“, – nurodyta dokumentuose. 

Prieš sustabdant raupų epidemiją, nuo šios ligos mirė apie 30 proc. užsikrėtusiųjų. Beždžionių raupai yra daug mažiau mirtina liga, tačiau šiuo metu ji kelia siaubingas pasekmes, ypač mažiems vaikams Afrikoje. 

Dokumentuose priduriama, kad „ją galima kontroliuoti“, tačiau tik „veiksmingai koordinuojant atsakomąsias priemones, panašiai kaip SARS ar beždžionių raupų atveju“.

Visiems susirinkusiems pareigūnams buvo pasakyta, kad už protrūkio slypi „tarptautinė mokslininkų komanda“ ir „filmavimo grupė“. Jie buvo nuvykę į Arktį, kad rastų mamuto palaikus, kuriuos atidengė tirpstantis amžinasis įšalas. 

Scenoje, primenančioje filmo „Juros periodo parkas“ pradžią, komanda aptiko „nepaprastai gerai išsilaikiusį“ egzempliorių ir vietoje atšildė bei ištyrė jo audinių mėginius. Tada jie grįžo į savo šalis, tačiau netrukus susirgo ir pajuto į raupus panašios ligos simptomus. 

Dvi dienas trukusioje simuliacijoje dalyvavo Danijos, Somalio, Kataro, Vokietijos, Saudo Arabijos ir Ukrainos atstovai. 

Kiekvienai šaliai buvo duota tik tam tikra dalis informacijos – kad būtų patikrinta, kaip gerai jos dalysis informacija ir bendradarbiaus siekdamos sustabdyti viruso plitimą.

Vienai šaliai buvo pranešta, kad į kruizinį laivą, kuriame buvo 2450 keleivių ir 980 įgulos narių, įlipo simptomų turintis Arkties tyrėjas.

Laivas faktiškai tapo Petri lėkštele mokslininkams, kurie rinko duomenis, kai virusas keliavo iš kajutės į kajutę, todėl buvo galima apskaičiuoti, kad viruso dauginimosi rodiklis (R) yra nuo 1,6 iki 2,3. 

Kataras buvo informuotas, kad virusas plinta per didelius socialinius susibūrimus ir darbo vietose, o Ugandoje visi 22 atvejai buvo nustatyti dėl „užsikrėtimo namų ūkiuose“.

Pratybos vyko dvi dienas, tačiau buvo imituojamos pirmosios trys protrūkio savaitės. 

Antrąją pratybų dieną dalyviams buvo pasakyta, kad pažangą sustabdyti viruso plitimą stabdo politika ir skirtingos valstybių infekcijos valdymo strategijos. 

Kai kurios šalys įgyvendino griežtą sienų kontrolę, uždraudė visus tarptautinius atvykimus ir apribojo judėjimą šalies viduje. Kitos šalys palaikė atviras sienas su minimaliais apribojimais, vietoj to pasikliaudamos kontaktų sekimo, izoliavimo ir karantino priemonėmis.

COVID-19 pandemijos metu tokios šalys kaip Singapūras, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija ir Taivanas stiprino apsaugą savo uostuose ir oro uostuose ir stengėsi užkirsti kelią virusui prasiskverbti į šalį. Tačiau kitos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, buvo kritikuojamos už tai, kad jų sienos iš esmės liko atviros.

Visos simuliacijos metu dalyvaujančių šalių sveikatos apsaugos pareigūnai jungėsi prie „Zoom“ skambučių, kad pasidalytų informacija apie protrūkio eigą atitinkamuose miestuose ir diskutavo, kaip reaguoti. 

„Kai kurios šalys labai griežtai kontroliavo sienas, o kai kuriais atvejais labai arti esančios kaimyninės šalys jas kontroliavo labai laisvai, todėl skambučių metu galėjome diskutuoti apie tai, kaip suderinti šiuos metodus“, – sakė PSO vyresnysis patarėjas dr. Scottas Dowellas. 

PSO Sveikatos ekstremalių situacijų programos direktorė Dr. Nedret Emiroglu teigė, kad mamutų raupų scenarijus buvo parengtas taip, kad būtų „realistiškas ir galėtų išplisti visame pasaulyje“. Tačiau epidemija taip pat buvo sumanyta taip, kad būtų „kontroliuojama, jei šalys dirbtų kartu“, – tikino ji.

Nors mamutų raupų pratybose dalyvavusios šalys galiausiai sugebėjo susivienyti, kad suvaldytų virusą, tikras protrūkis būtų daug sudėtingesnis, pripažino PSO. Pavyzdžiui, per fiktyvius bandymus nebuvo sprendžiamas klausimas, kaip įgyvendinti vakcinos strategiją. Svarbu ir tai, kad JAV – didžiausia PSO finansuotoja – netrukus paliks šią organizaciją. 

Tuo tarpu realūs kasinėjimai Sibiro amžinojo įšalo zonoje tęsiasi – ten, kur besitraukiantis ledas sužadino mokslininkų ir mamutų kaulų ieškotojų aktyvumą. 2023 m. tyrėjai atšaldė 48 500 metų senumo virusą „zombį“, aptiktą kartu su įšaldytomis mamutų ir vilkų liekanomis, kuris būtų mirtinai pavojingas žmonėms. O praėjusį mėnesį „New York Times“ atskleidė, kad Sibiro mamutų kaulų ieškotojai vykdė mamutų palaikų paieškas nesiimdami atsargumo priemonių dėl senovinių ligų sukėlėjų, su kuriais galėjo susidurti. 

Manoma, kad iš viso arktiniame amžinajame įšale palaidota daugiau nei 10 mln. mamutų, rašo „The Telegraph“.