Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Vaikščiojimo pradžia gali būti nulemta daugiau nei 2500 skirtingų genetinių pokyčių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Daugelis tėvų prisimena akimirkas, kai jų vaikas padarė pirmuosius žingsnius. Bet ar kada susimąstėme – kodėl vieni vaikai pradeda vaikščioti anksčiau nei kiti? Nauji tyrimai rodo, kad už to gali slypėti genetika – ne tik aplinka ar ugdymas. Plačios apimties tyrimas su daugiau nei 70 tūkstančių vaikų iš Europos parodė, kad vaikščiojimo pradžia gali būti nulemta daugiau nei 2500 skirtingų genetinių pokyčių. Net 24 % šio amžiaus skirtumų paaiškinama paveldimumu, o 11 tikslių DNR vietų išliko reikšmingos net taikant sudėtingas korekcijas. Dar įspūdingiau tai, kad tyrėjai identifikavo net 50 svarbių genų, iš kurių 13 susiję su protiniu atsilikimu, o 7 – su autizmo spektro sutrikimais. Šie genai aktyviausi smegenyse antrojo nėštumo trimestro metu – tada, kai formuojasi svarbiausios neurologinės jungtys. Šie rezultatai keičia požiūrį į vaikų motorikos vystymąsi – tai ne tik fizinės savybės, bet ir protinių gebėjimų prognozė. Pavyzdžiui, ankstesnis vaikščiojimas susijęs su didesniu smegenų tūriu ir aktyvumu koordinacijos bei sensorikos srityse. Taip pat pastebėtos reikšmingos sąsajos su ADHD bei nutukimu. Kuo vėliau vaikas pradeda vaikščioti, tuo dažniau pasireiškia genetinės rizikos dėl antsvorio ar dėmesio sutrikimų. Vienas iš specifinių genų – RBL2 – buvo siejamas su retomis vėlyvo vaikščiojimo formomis. Nors tyrimas aprėpė tik Europos kilmės kūdikius, tai atveria kelią genetinei diagnostikai ir net ankstyvam vystymosi rizikų nustatymui prieš gimimą. |