Ilgaamžystės paslapčiai įminti iššifruota 115 metų moters DNR

Tyrimo, pristatyto konferencijoje Kanadoje, rezultatai leidžia manyti, jog moters DNR būta genų, apsaugančių nuo silpnaprotystės. Pranešama, kad tolesni tyrimai galėtų padėti mokslininkams suprasti, kodėl kai kurie žmonės gimsta turėdami ilgą gyvenimą nulemiančius genus.

Praėjo daugiau kaip dešimt metų nuo tada, kai pristatytas pirmasis žmogaus genetinio kodo projektas. Nuo to laiko iššifruoti kelių šimtų individų genai, o „skaityti“ DNR įgalinanti technologija tampa vis kokybiškesnė ir pigesnė.

Moteris, kurios tapatybė laikoma paslaptyje ir kuri depersonalizuotai įvardijama kaip W115, yra seniausias žmogus, kurio genetinis kodas yra iššifruotas. Ji savo kūną paskyrė medicininiams tyrimams, suteikdama galimybę mokslininkams tyrinėti jos smegenis ir kitus organus, taip pat visą genetinį kodą.

Henne Holstege iš Klinikinės genetikos departamento VU universiteto medicinos centre Amsterdame teigia, kad moters DNR pastebėta tam tikrų retų genetinių pokyčių. Kol kas neaišku, kokį vaidmenį jie vaidina, tačiau atrodo, kad kažkas jos genuose saugo nuo silpnaprotystės ir kitų senatvinių negalavimų.

„Žinome, kad ji – ypatinga, žinome, kad jos smegenyse nebuvo visiškai jokių Alzheimerio ligos pėdsakų. Kažkas jos kūne turėtų saugoti nuo silpnaprotystės. Manome, kad egzistuoja genai, kurie gali garantuoti ilgą gyvenimą ir apsaugoti nuo Alzheimerio ligos“, – kalbėjo H. Holstege.

W115 gimė per anksti ir nemanyta, kad ji išgyvens. Tačiau ji nugyveno ilgą gyvenimą, o į slaugos namus pateko sulaukusi 105 metų. Kai senolė sulaukė 100-ojo jubiliejaus, ją teko gydyti nuo krūties vėžio. Būdama 115-os, moteris mirė nuo auglio skrandyje.

Kai W115 buvo 113 metų, jos protiniai gebėjimai prilygo 60–75 metų amžiaus žmogaus gebėjimams.

Atlikę anatominius mirusios moters kūno tyrimus, medikai nerado jokių silpnaprotystės ar širdies ligoms būdingų požymių.

„Seniausios pasaulio moters genomo iššifravimas yra svarbus atskaitos taškas, mėginant suprasti, kaip DNR variacijos susijusios su ilgo gyvenimo procesu. Tačiau norint tikrai suprasti tokį gyvenimą lemiančią biologiją, reikia išanalizuoti šimtų tūkstančių žmonių DNR sekas“, – BBC kalbėjo Jeffrey Barrettas iš Sangerio centro Kembridže.