Medicinos profesoriai: 150-ojo jubiliejaus sulauksime sveiki kaip ridikai

Tiesa, vyksta dar tik pirmieji „stebuklingųjų piliulių“ kūrimo etapai. Tačiau medicinos pasaulio elitas neslepia vilčių, jog jos turėtų padėti daugeliui iš mūsų sulaukti XXII amžiaus, o mūsų gyvenimo kokybę tokiu atveju gerintų kamieninių ląstelių terapijos procedūros. Maža to, antroji tokio ilgo gyvenimo pusė būtų ne nuolatinė kova su ligomis ir nusenusiu kūnu – visavertis, sveikas ir aktyvus gyvenimas tęstųsi beveik iki pat to momento, kai išmuš mirties valanda.

Kasmetinėje Medicinos fakulteto dekano kalboje profesorius P. Smitas pareiškė, jog netolimoje ateityje žmonijos laukia dramatiškas proveržis gyvenimo trukmės ilginimo srityje.

„Manau, visai realu tikėtis, jog žmogaus gyvenimas netrukus pailgės keletu dešimtmečių, – kalbėjo P. Smitas. – Ir nugyventi juos bus galima ne vargais negalais, o sveikai ir aktyviai. Tie medikamentai regeneracijos procesus žmogaus organizme sureguliuos taip, jog žmonės sveiki ir aktyvūs nugyvens ilgesnį – gerokai ilgesnį – gyvenimą.“

Dekano paskaitos šeimininkui auditorijoje antrino ir Harvardo universiteto genetikos profesorius Deividas Sinkleris (David Sinclair): „Mes jau regime pradžią technologijų, kurios vieną gražią dieną sudarys sąlygas nugyventi 150 metų gyvenimą.“

Harvardo universiteto genetikas tyrinėja resveratrolį – raudonųjų vynuogių luobelėse ir kai kuriuose kituose vaisiuose aptinkamą sudedamąją medžiagą, pasižyminčią senėjimo procesus stabdančiu efektu. Laboratorijose šiuo metu mėginama susintetinti tūkstančius kartų už resveratrolį stipresnę medžiagą ir, panašu, eksperimentuose yra apie šviesią ateitį bylojančių ženklų.

„Mūsų kūnai pasižymi neeiliniu sugebėjimu atsinaujinti, o resveratrolis, panašu, gali labai efektyviai atsinaujinimo procesus stimuliuoti, – tvirtina D. Sinkleris. – Eksperimentų metu buvo nustatyta, jog augaluose susidarančios resveratrolio tipo medžiagos pelių organizmuose aktyvuoja enzimus, kurie inicijuoja DNR atsinaujinimo procesus. Tokių enzimų yra ir žmogaus organizme. Tereikia sukurti medikamentus, kurie tuos enzimus suaktyvintų. Labai tikėtina, jog žmogaus senėjimą lėtinantys medikamentai bus sukurti dar mums gyviems esant.“

Oksfordo universiteto neurologijos mokslų specialistė Siuzana Grinfild (Susan Greenfield) paskaitos metu išsakė mintį, jog sulaukę 65-erių žmonės galės pradėti antrąją savo gyvenimo karjerą. Anot mokslininkės, vyresnio amžiaus darbo jėga koncentruosis labiau ne į fizinius darbus, o į tokius, kuriuose reikia daugiau žinių ir patirties. Tiesa, neurologė atkreipia dėmesį, jog medicinai dar reikia įveikti senatvinės demencijos (senatvinės silpnaprotystės) problemą.

„Mes stovime ant beprecedentės eros slenksčio – kai gyvenimo trukmė bus gerokai ilgesnė, nei kada nors anksčiau, – tvirtina S. Grinfild. – Todėl mokslinių tyrimų rezultatai turėtų užtikrinti, kad ilgesnius gyvenimus nugyventume sveiki ir laimingi. Priešingu atveju, socialinės ir ekonominės pasekmės gali būti potencialiai žalingos.“

Kaip vertinti tokias medicinos pasaulio atstovų deklaracijas? Gal šiuo atveju labiau tiktų ne vertinti, o tiesiog pasidžiaugti: nors ir gana nežabotas, bet vis tik optimizmas!

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com