Nuo ilgo sėdėjimo vystosi krūties ir gaubtinės žarnos vėžys

Tyrimo, kurio išvados penktadienį buvo paskelbtos kasmetinėje Amerikos vėžio tyrimų instituto (American Institute for Cancer Research – AICR) konferencijoje Vašingtone, ataskaitoje nurodyta, kad kasmet dėl šių priežasčių krūties vėžiu suserga 49 tūkst. žmonių, o gaubtinės žarnos vėžiu – 43 tūkst. žmonių.

„Peršasi išvada, kad galėtume užkirsti kelią onkologiniams susirgimams, jei skatintume žmones gyventi aktyviau, – sako epidmiologė Christine Friedenreich iš Albertos sveikatos tarnybos Kalgaryje, Kanadoje. Ši informacija pagrįsta JAV gyventojų fizinio aktyvumo duomenimis ir vėžinių susirgimų statistika. – Tai tradicinis vertinimas. Kuo aktyviau gyvena žmogus, tuo mažesnė šių onkologinių ligų rizika jam gresia.“

Amerikos vėžinių susirgimų asociacijos epidemiologė Alpa Patel, kuri peržvelgė duomenis, pasakė, kad šie vertinimai skamba labai įtikinimai.

Ekspertai seniai žino, kad fizinis aktyvumas mažina chroniškų ligų, įskaitant vėžį, širdies ligas ir diabetą, riziką, sako Ch. Friedenreich, tačiau šis naujausias tyrimas pateikia konkrečius atvejus, kurių galima būtų išvengti, jei žmonės gyventų aktyviau.

„Greitai vaikštant bent pusvalandį per dieną krūties ir gaubtinės žarnos vėžio rizika sumažėja“, – sako AICR dietologė Alice Bender.

Ch. Friedenreich apžvelgė daugiau nei 200 visame pasaulyje atliktų onkologinių ligų tyrimų ir išsiaiškino, kad reguliarus fizinis aktyvumas krūties, gimdos sienelių ir gaubtinės žarnos vėžio riziką sumažina nuo 25 iki 30 proc. Taip pat surinkta įrodymų, kad reguliarus judėjimas sumažina plaučių, prostatos ir kiaušidžių vėžio riziką, sako ji.

A. Patel ir kiti ekspertai taip pat ištyrė per ilgo sėdėjimo nejudant ir nevaikštant keliamą pavojų sveikatai. Tai vadinama „sėdėjimo liga“.

Ištyrusi 123 tūkst. žmonių ji išsiaiškino, kad kuo daugiau žmonės sėdi, tuo didesnė ankstyvos mirties rizika. „Didesnė vėžio rizika grėsė net ir tiems žmonėms, kurie reguliariai judėjo, bet vis tiek didesnę dienos dalį praleisdavo sėdėdami“, – sako ji.

„Net jei kasdien pusvalandį atliekate aerobikos pratimus, reikia stebėti save, kad likusią dienos dalį nesėdėtumėte“, – sako A. Patel. – Reikia reguliariai atsikelti ir pavaikščioti.“

Naujausi tyrimai įrodo, kad ilgas sėdėjimas taip pat didina kai kurių vėžio rūšių, tokių kaip gaubtinės žarnos, gimdos sienelių ir kiaušidžių vėžys, riziką, sako Ch. Friedenreich.

Medicinos profesorius iš Mayo klinikos Ročesteryje (Minesotos valstija, JAV) Jamesas Levine‘as pasakė, kad dauguma žmonių sėdi vidutiniškai nuo septynių iki 9,5 val. per dieną.

„Net valandą sėdėti vienoje vietoje jau yra per ilgai“, – sako jis.

Ch. Friedenreich tiria priežastis, kodėl fizinis aktyvumas mažina vėžio riziką. Ištyrusi 320 moterų po menopauzės ji išsiaiškino, kad fizinis aktyvumas vėžio riziką mažina todėl, kad judant didėja jautrumas insulinui ir mažėja kūno riebalų, uždegimų ir pan.