Kada viena galva geriau už dvi?

Mat atlikus tyrimus paaiškėjo, jog sprendimus priimant grupėje, teisingas atsakymas į klausimą dažniau yra pasirenkamas tik tada, jei tas atsakymas atrodo logiškiausias. Bet jei iškyla kažkas netikėto, klastingo ar reikia kūrybinio mąstymo, tyrimo rezultatai rodo, jog sėkmingesnius sprendimus tokiais atvejais priima pats vienas žmogus. Tačiau apie sprendimą papasakojęs kitiems, jis praranda pasitikėjimą savo idėja.

Haifos universiteto (Izraelis) profesorius Ašeris Koriatas (Asher Koriat) paprašė 38 žmonių atsakyti į seriją klausimų, sprendimus priimant savarankiškai ir dviese. Po to tyrėjas paprašė respondentų pakomentuoti pasitikėjimą savo jėgomis kiekvienu atveju.

Bendro išsilavinimo klausimų atveju (pvz., kurioje iš dviejų duotų Europos valstybių gyvena daugiau žmonių?), buvo akivaizdu, jog dvi galvos geriau už vieną, o trys – geriau už dvi. Bet kai respondentams teko atsakinėti į kiek suktesnius, klastingesnius klausimus (pvz., kuris iš šių miestų yra Australijos sostinė – Sidnėjus ar Kanbera? Teisingas atsakymas – Kanbera, nors daugelis įvardija Sidnėjų), strategija „kuo daugiau galvų, tuo geriau“ nepasiteisino. Į tokius klausimus poromis atsakinėjusiųjų rezultatai buvo dvigubai prastesni nei prasčiausias savarankiškai atsakinėjusių žmonių rezultatas.

Tyrimo rezultatai byloja, jog teisingiausi atsakymai buvo tų respondentų, kurie labiausiai pasitikėjo savo sugalvota atsakymo versija.

O klastingiausiuose klausimuose teisingiausias versijas pateikia mažiausiai savo atsakymu tikintys žmonės, bet grupės pasikliovimas labiau savimi pasitikinčiais grupės nariais tokiais atvejais gali nuvesti į aklavietę.

Tyrimo ataskaita publikuota žurnale „Science“.