Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Visai realu, jog netolimoje ateityje bus galima pamiršti nuo gyjančios odos plėšiamo tvarsčio ar pleistro skausmą ir toje vietoje kuriam laikui liekančias neestetiškai atrodančias tamsias klijų dėmes. Mat kuriamas toks pleistras, kuris užklijuotas ant odos laikui bėgant ištirpsta – susigeria į odą. „Stebuklingomis“ tirpsmo savybėmis pleistro tvarstį praturtina į jį įaustos tam tikru tirpikliu apdorotos krakmolo skaidulos. Beje, technologiją iš principo galima naudoti ir tualetinio popieriaus, servetėlių ir kitų biologiškai suirstančių produktų gamyboje, tvirtina išradimo autoriai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Maisto pramonės tyrėjai iš „Penn State“ krakmolą iš pradžių ištirpdė skystyje, o vėliau iš jo suformuotą krakmolo pluoštą suvijo į ilgas gijas, kurias galima įausti į tvarstį. Beje, apie tai, kokius „stebuklus“ išdarinėja vandenyje ištirpdytas krakmolas, prieš keletą dienų rašėme žinutėje apie kitų studentų išradimą –gatvėse atsivėrusių duobių „lopus“iš akimirksniu kietėjančio skysčio. Tiesa, šiame išradime krakmolo principas yra kiek kitoks, nors paskirtis iš esmės – ta pati: „lopyti duobes“ – tik ne gatvėje, o odoje. Suviję į laibas gijas, tyrėjai krakmolo pluoštą apdorojo tirpikliu – kad krakmolo junginiams būtų paprasčiau suirti. Beje, tirpiklis sudarė sąlygas išlaikyti molekulinę junginio struktūrą. Šitaip apdoroto pluošto gijas galima įausti į įvairiausio tipo medžiagas – pradedant tvarsčiais, baigiant popieriumi. Vandenyje krakmolas visiškai neištirpsta – krakmolo ir vandens mišinys tampa savotišku geliu (emulsija, pasta). Jos konsistencija yra pernelyg tanki, kad iš tokio junginio būtų galima vyti pluošto skaidulas. Būtent šios kliūties pašalinimui į mišinio sudėtį tyrėjai įmaišė ir tirpiklio. „Jei naudojimui pasirinktas tvarstis, užklijavus jį ant odos, krakmolo skaidulos po kurio laiko suyra į gliukozę, kurią oda gali absorbuoti“ – pasakoja tyrimui vadovavęs Lingjanas Kongas (Lingyan Kong). – Tad pleistro nuplėšinėti nebereikės. Visos jį sudarančios medžiagos pavirs į gliukozę, kurią organizmas sugers per odą.“ „Krakmolas – vienas iš pigiausių ir prieinamiausių natūralių polimerų, – priduria jaunasis mokslininkas. – Jį sudaro amilozė ir amilopektinas. Polimerai – stambios molekulės, sudarytos iš smulkesnių molekulių grandžių. Krakmolo paprastai aptinkama kukurūzuose, bulvėse, kai kuriuose kituose augaluose. Viena iš pozityviausių krakmolo savybių – jis labai lengvai suyra.“ |