Ką valgysime po 20 metų?

Daugelis vakariečių užaugo maitindamiesi pigia mėsa, tačiau gali būti, kad per ateinančius penkerius ar septynerius metus mėsos kainos padvigubės ir jautiena bei kiauliena taps prabangos produktais.

„Augant mėsos kainai teks užpildyti šią mitybos spragą“, – sako maisto futurologas Morgaine'as Gaye'us. Belieka džiaugtis, kad pasaulyje egzistuoja alternatyvų, kurios leis gimti naujiems žemės ūkio sektoriams ir užtikrins reikiamą maisto pasiūlą.

Vabzdžiai

Mitybos specialistai vabzdžius vadina maisto bombomis, kurios ateityje gali sudaryti mitybos pagrindą. Vageningeno universiteto (Olandija) tyrėjai tvirtina, kad vabzdžiai savo maistinėmis savybėmis prilygsta mėsai. Juose gausu baltymų. Vabzdžių auginimas kainuoja kur kas mažiau nei galvijų. Vabzdžių fermoms nereikia sunaudoti tiek daug vandens, kiek tenka skirti tradicinės mėsos auginimui. Auginant šį maistą į aplinką išskiriama mažiau anglies dvideginio. Be to, pasaulyje egzistuoja apytikriai 1400 valgomų vabzdžių rūšių.

Vartotojams nederėtų įsivaizduoti, kad ateityje lėkštėse teks žvelgti į negyvus vikšrus, mokslininkų teigimu, iš vabzdžių bus gaminamos dešros, mėsainiai ir kepsniai, kurie estetinėmis savybėmis nesiskirs nuo tradicinių mėsos gaminių.

„Svirpliai ir žiogai taps mėsainių ingredientais“, – sako M. Gaye'us.

Olandijos vyriausybė rimtai žiūri į maistinę vabzdininkystę. Neseniai valdžia investavo vieną milijoną eurų į tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti vabzdžių panaudojimo galimybes. Be to, olandai jau kuria teisinę bazę, kurios pagrindu galės veikti vabzdžių auginimo ūkiai.

Tiesą sakant, daugeliui pasaulio gyventojų vabzdžiai jau senokai tapo kasdiene raciono dalimi. Vikšrai ir skėriai yra populiarūs daugelyje Afrikos regionų. Japonai mėgaujasi vapsvomis, o tailandiečiai nevengia paragauti svirplių. Kinai garsėja itin įvairia vabzdžių kulinarija.

Anot M. Gaye'aus didžiausia kliūtis su kuria vabzdžiai susidurs Europoje ir Amerikoje – įvaizdis bei nemalonios asociacijos. „Ši maisto rūšis taps populiari tik tada, kuomet tradicinis vabzdžio įvaizdis nesiasocijuos su svirplienos dešra, todėl teks ieškoti naujų žodžių, kuriais bus apibūdinamas šis baltymų šaltinis“, – sako M. Gaye'us.

Garso bangos

Senokai įrodyta, kad maisto išvaizda ir kvapas veikia mūsų pasirinkimą ką valgyt, o ko ne. Tuo tarpu garso poveikis maistui buvo tyrinėtas gana mažai. Oksfordo universiteto mokslininkai įrodė, kad tam tikros garso bangos verčia mus manyti, jog maistas yra saldesnis arba kartesnis.

Charlesas Spence'as įrodė, kad garso bangomis galima koreguoti maisto skonį. „Kol kas nežinome kas dedasi smegenyse, tą akimirką, kai žmogus vienu metu valgo ir klausosi parinktų garsų, tačiau įrodėme, kad garsai verčia kitaip interpretuoti skonio receptorių priimamą informaciją“, – sako mokslininkas.

Šiais tyrimais jau pradeda naudotis maitinimo verslas. „Fat Duck“ restorano šefas Hestonas Blumenthalis drauge su jūrų gėrybių patiekalu pateikia ir „iPod“ grotuvą, kuriame skamba jūros ošimas, anot jo, šis derinys verčia lankytojus manyti, kad maistas yra itin šviežias.

Vis dėlto rimtesni tyrimai šioje srityje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Mokslininkai bando garsų pagalba pašalinti iš maisto kenksmingus ingredientus. Jų įsitikinimu šis metodas leidžia sukurti sveikesnį maistą, neprarandant skonio savybių.

„Visi žino, kad cukrus kenkia žmogaus sveikatai, todėl galėtume sumažinti šio ingrediento kiekį maisto produkte ir pasitelkdami garso bangas priverstume žmones manyti, jog maistas vis dar tebėra saldus“, – tvirtina mokslininkas Russellas Jones.

Garso tyrimai maisto pramonėje pasitarnauja įvairiapusiškai. Bendrovės, sužinojusios apie garso poveikį produkto skoniui, ėmė keisti savo gaminių pakuotes. Viena bulvių traškučius gaminanti bendrovė pakeitė medžiagą, kurią iki tol naudojo savo produkcijos pakavimui, nes paaiškėjo, kad naujos medžiagos traškesys pozityviau veikia vartotojų skonį. Gali būti, kad ateityje gamintojai ant savo produkcijos nurodys grojaraščius, kurių klausantis pagerėja maisto skonio savybės.

Garso bangų tyrimai gali pakoreguoti ir buitinės technikos gamintojų planus. Jau dabar šaldytuvų gamintojai siekia sukurti tokį zvimbesį, kuris verstų vartotoją manyti, kad šaldytuve esantis maistas yra itin šviežias.

Mėsa iš mėgintuvėlio

Šiemet olandų mokslininkams pavyko mėgintuvėlyje in vitro užauginti pirmuosius dirbtinius raumenų audinius. Eksperimentui buvo naudojamos karvės kamieninės ląstelės. Mokslininkai tikisi iki metų pabaigos sukurti pirmąjį pasaulyje laboratorijoje užaugintą mėsainį.

Nenuostabu, kad pirmuosius tyrimus šioje srityje pradėjo NASA, kuri tikėjosi, jog laboratorijoje išauginta mėsa taps astronautų maistu. Prabėgo vos dešimt metų, o mokslininkai jau galvoja apie šio metodo pritaikymą kur kas platesniu mastu. Dirbtiniu būdu išauginta mėsa galėtų išspręsti maisto trūkumą, be to, šis būdas kur mažiau teršia gamtą nei tradicinė gyvulininkystė.

Oksfordo atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad laboratorijoje auginamos mėsos išplitimas leistų sumažinti anglies dvideginio išsiskyrimą, sutaupytų didžiulius vandens ir energijos kiekius. Be to, atsilaisvintų gausybė ganyklų. Sveikos mitybos specialistai sako, kad šis metodas leistų sukurti mėsą, kurioje yra mažiau riebalų ir daugiau naudingųjų medžiagų.

Jūros dumbliai

Jūros dumbliai tūno pačioje mitybos grandinės apačioje, tačiau šie augalai leistų atsikvėpti bado kamuojamoms valstybėms. Didžiulis dumblių privalumas, kad jų auginimui nereikia naudoti brangaus žemės ploto ir ribotų gėlo vandens išteklių. Kai kurie mokslininkai yra įsitikinę, kad iš jūros dumblių pagaminti biodegalai ilgainiui sumažins tradicinio kuro paklausą.

Tvaraus žemės ūkio propaguotojai teigia, kad ateityje jūros dumbliai taps pagrindine ūkine kultūra. Jau šiandien tokiose valstybėse kaip Japonija, jūros dumbliai yra laikomi svarbiu maistu. Japonai augina dumblius specialiuose ūkiuose.

Dar vienas dumblių privalumas – augimo sparta, šis augalas auga greičiausiai visoje planetoje. Dumbliai, kaip ir vabzdžiai, mūsų maisto produktuose galėtų atsidurti nepastebimai. Šefildo Halamo universiteto mokslininkai jau sukūrė jūros dumblių granules, kurios maisto gaminiuose gali pakeisti druską.

Žemėje egzistuoja 10 tūkst. rūšių jūros dumblių. Kiekvieno iš jų skonis vis kitoks, tad ateities virtuvės meistrams atsiveria nauji horizontai.