Sūnaus besilaukianti motina gali gerokai sustiprinti savo sveikatą

Nors biologinis šios svetimos DNR poveikis yra nežinomas, tas pats tyrimas taip pat nustatė, kad daugiau vyriškos DNR smegenyse turinčios moterys kur kas rečiau serga Alzheimerio liga – tai užuomina, kad vyriška DNR gali apsaugoti motinas nuo šios ligos, rašo tinklalapis sciencemag.org.

Žinduolių nėštumo metu motina ir vaisius keičiasi savo DNR bei ląstelėmis. Ankstesni darbai rodė, kad vaisiaus ląstelės gali užsibūti motinos kraujyje ir kauluose dešimtmečiais. Šią būseną mokslininkai vadina mikrochimerizmu. Tyrimai rodo, kad motinos organizme užsilikusios vaisiaus DNR ląstelės gali tapti jai tikra palaima: ląstelės gali pagerinti motinos sveikatą, skatindamos audinių atsinaujinimą ir sustiprindamos imuninę sistemą, nors gali sukelti ir priešingą efektą, pavyzdžiui, autoimunines reakcijas.

Mokslininkus domino klausimas, kaip užsilikusios vaisiaus ląstelės veikia smegenis. Iki šiol jie buvo parodę, kaip vaisiaus mikrochimerizmas pasireiškia pelių smegenyse, tačiau su moterų smegenimis tokių tyrimų nebuvo atlikta. Taigi mokslininkų komanda, vadovaujama autoimuniteto tyrinėtojos ir reumatologės J. Lee Nelson iš Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro Vašingtono valstijos Sietlo mieste, paėmė mėginius iš 59 mirusių moterų, kurioms buvo nuo 32 iki 101 metų, smegenų. Ieškodami Y chromosomai būdingo geno, vyriškos DNR pėdsakus jie aptiko 63 proc. moterų smegenų. (Moterų nėštumo istorijų mokslininkai neturėjo.) Vyriška DNR buvo pasiskirsčiusi po įvairias smegenų zonas, pranešė komanda per tinklalapį „Plos One“.

Kadangi kai kurie tyrimai buvo parodę, kad didėjant nėštumų skaičiui, didėja ir Alzheimerio ligos (AL) tikimybė, mokslininkų komanda moterų smegenyse pamėgino rasti šios ligos ženklų. Tai leido jiems nustatyti, ar AL koreliuoja su aptiktu mikrochimerizmu. Iš 59 moterų 33 turėjo AL požymių, tačiau priešingai negu tikėjosi mokslininkai, pasirodė, kad moterų, sirgusių AL, smegenyse buvo kur kas mažiau vyriškos DNR negu pas 26 moteris, nesirgusias AL.

Tačiau ar toks santykis reiškia, kad vyriška DNR padeda apsisaugoti moterims nuo AL, kol kas neaišku. „Asmeniškai man tai rodo, kad vaisiaus ląstelės moterų smegenyse padeda išvengti AL“, - sakė kardiologė Hina Chaudhry iš Niujorko Sinajaus kalno medicinos mokyklos.

Savo studijoje, kuri praėjusių metų pabaigoje pasirodė „Circulation Research“ tinklalapyje, H. Chaudhry su kolegomis aptiko, kad pelės vaisiaus ląstelės nukeliavo į motinos širdį, diferencijavosi į funkcionuojančias širdies ląsteles ir pagreitino pažeistų širdies audinių gijimą. H. Chaudhry teigimu, panašūs procesai turėtų vykti ir tuomet, kai vaisiaus ląstelės pasiekia motinos smegenis.

„Galiu lažintis, kad šios ląstelės patenka į motinos smegenis ir gali diferencijuotis į neuronus“, - sakė ji.

Vienas 2010 metų tyrimas parodė, kad pelių vaisiaus ląstelės nukeliavo į motinos smegenis ir virto neuronais, teigė J. Lee Nelson. Tačiau ji pažymi, kad neaišku, ar kažkas panašaus vyksta ir žmonių atveju. Gauti tvirtas išvadas dėl galimo mikrochimerizmo ir AL sąryšio taip pat sudėtinga. Dalį problemų kėlė tai, kad jos komanda turėjo mažai informacijos apie tirtų moterų nėštumo istorijas.

„Turime pasakyti, kad iš tikrųjų nežinome, - sakė ji. – Tikiuosi, kad šie darbai bus atlikti ateityje, tačiau dirbti su žmonių mėginiais yra labai sudėtinga“.