Mikrobangos buityje: žalinga ar ne?

Tai, kad mikrobangų paveiktas maistas mūsų kūnui gali būti žalingas, yra ne šios dienos atradimas, apie tai kalbama jau ne vieneri metai. Bene pirmieji apie mikrobangų krosnelę nepalankiai prabilo Minesotos universiteto mokslininkai. Jie paskelbė, esą žalinga krosnelėje šildyti kūdikių maistą, juolab motinos pieną. Mat jame žūva vitaminai, stiprinantys imunitetą. Šis skandalas sudomino ne tik akademinę aplinką, bet ir žurnalistus bei paskatino imtis tyrimų. Dar daugiau alyvos į ugnį šliūkštelėjo teismas Oklahomoje.

1991 m. vienoje JAV ligoninių po klubo sąnario operacijos mirė amerikietė Norma Levit. Mirties priežastis – nekokybiško kraujo perpylimas. Pasirodo, kraujas buvo šildomas... mikrobangų krosnelėje. Tiesa, labai trumpai ir tik iki kūno temperatūros. Tačiau tai buvo akstinas tyrimui, ar šildant produktą mikrobangų krosnelėje kinta jo cheminė sudėtis. Pastebėta, kad iki 37 laipsnių temperatūros pašildytas kraujas tampa toksiškas ir gali sukelti mirtiną organizmo reakciją. Mirusios moters artimieji kreipėsi į teismą. Užvirė tarptautinis skandalas. Tolesnius mikrobangų krosnelės tyrimus tęsė šveicarų mokslininkai.

Šveicarų tyrimai

Šveicarų tyrėjų grupės atstovas mokslininkas Gancas Gerteris, duodamas interviu žurnalistams, pareiškė, kad jo tikslas – pasiekti technikos ir gamtos harmoniją, sukurti nuostabią techniką nepažeidžiant gamtos dėsnių. Mokslininkas pirmasis pradėjo analizuoti, kaip mikrobangos veikia žmogaus gyvybines funkcijas.

Šveicarijos institutuose tam tikrą laiką įvairaus amžiaus žmonės turėjo laikytis griežtų nurodymų: atsisakyti alkoholio, rūkalų, sekso, taip pat vengti produktų, kuriuose gausu pesticidų, hormoninių preparatų, antibiotikų. Mat tiriamųjų kraujas turėjo būti nepriekaištingas.

1992 m. tyrimų rezultatai buvo paskelbti žurnale “Search for Health”. Rašoma, kad žmonės valgydavo daržoves, paruoštas mikrobangų krosnelėje. Prieš valgį ir pavalgius būdavo tiriamas jų kraujas. Pacientų kraujyje pastebėti pokyčiai: sumažėjęs hemoglobino kiekis, ląstelės būdavo mažai aprūpinamos deguonimi. Taip pat padidėjęs cholesterolio ir baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis. Sumažėja limfocitų, todėl silpsta imuninė sistema.

Tačiau tyrimų rezultatai G. Gerterio pernelyg nenustebino. Jis priminė, kad mokslinėje literatūroje dažnai galima rasti faktų apie mikrobangų žalą gyvam organizmui. Mikrobangų krosnelėje esantis elektroninis vamzdis sukelia kintantį elektromagnetinį lauką. Besikeičiančios elektromagnetinės bangos stipriai veikia vandens, riebalų ir baltymų molekules. Jos kone 5 milijardus kartų per sekundę priverstos suktis aplinkui. Sustiprėja trintis tarp maiste esančių molekulių – taip maistas sušildomas. Įdomi detalė – mikrobangos maistą šildo nuo vidurio į šonus. Atvirkščiai negu kepant ar verdant (šių procesų metu šiluma sklinda nuo kraštų į vidurį).

Mokslininkas G. Gerteris stebėjosi, kodėl niekas nesistengia pakeisti šios pavojingos technikos kita, artimesne gamtos dėsniams. Šveicarų tyrimai įrodė, kad mikrobangų krosnelės nuodingas poveikis – vienas iš daugelio blogos mitybos veiksnių.

Užkimšti burnas

Vos tik pasirodė G. Gerterio ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai, ant jų galvų pliūptelėjo pykčio lavina. Galingiausia Šveicarijos namų apyvokos ir elektros prietaisų kompanija į tyrimus sureagavo akimirksniu. Samdyti mokslininkai teisme įrodinėjo, kad šie tyrimai – viso labo polemika.

Veltui mokslininkai reikalavo atlikti teisminę ekspertizę. Jie buvo apkaltinami neteisėtos konkurencinės kovos organizavimu. Tačiau šveicarai nenuleido rankų... Jų įžvalgas patvirtino ir kur kas vėliau Vokietijoje bei kitose Europos mokslo laboratorijose atlikti tyrimai. Visgi pasaulyje ir toliau sėkmingai pardavinėjamos mikrobangų krosnelės ir juose šildomas maistas. Ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, ar netgi kūdikiams.

Jūsų dėmesiui – įdomus eksperimentas su augalu čia.