Gydytojas-endoskopuotojas: žmonės praryja net sagtis ar dantų šepetukus

Be įprastų procedūrų, gydytojams endoskopuotojams iš virškinamojo trakto tenka traukti ir svetimkūnius. Pastaruosius būtų galima suskirstyti į dažnai pasitaikančius ir kone egzotinius.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vyresniojo gydytojo endoskopuotojo Jono Lalo nestebina, kai per Jūros šventę poilsiautojams tenka traukti įstrigusius šašlyko gabaliukus.

Prie neretai pasitaikančių gastronominių radinių būtų galima priskirti kaulus ir žuvų ašakas. Tačiau gydytojas, vos sužinojęs, prieš kiek laiko įstrigo svetimkūnis, jau gali pasakyti, kas kaltas dėl nemalonių pojūčių.

J.Lalas pasakojo, kad į jį kreipėsi moteris, pajutusi nemalonius pojūčius po suvalgytos žuvienės. Išgirdęs, kad šį patiekalą pacientė valgė prieš porą savaičių, gydytojas net neabejojo nerasiąs įstrigusios ašakos.

Pasak endoskopuotojo, kai atrodo, kad įstrigo ašaka, žmogus bando ją visaip iškrapštyti: kiša pirštą, valgo duoną, tikėdamasis, kad ši nuslinks. Po tokių bandymų gleivinė taip „nutarkuojama“, jog susidaro įspūdis dėl galimo svetimkūnio.

„Jei įstrigo kaulas ar ašaka, žmogus nė dienos neištvers be medikų įsikišimo ir į ligoninę atvyks per pirmąsias porą valandų“, – patikino gydytojas.

Ieškoti pagalbos verčia stiprūs skausmai, kurių nejausti gali nebent gerokai svaigalų padauginęs žmogus. J.Lalas paaiškino, kad, svetimkūniui įdūrus į gleivinę, ši gali supūliuoti, ištinti kaklas.

Tarp gana neįprastų gastronominių radinių endoskopuotojas paminėjo ištrauktą lauro lapą.

Praryja stomatologines adatas

Į J.Lalą ne kartą kreipėsi ir stomatologų pacientai, kai jų skrandžiuose netikėtai atsiranda danties nervams šalinti skirtos mažos adatos.

Kaip paaiškino gydytojas, šių adatėlių „žvejybą“ palengvina tai, jog jų plastikiniai koteliai yra ryškios spalvos. Mat jei prieš endoskopinį tyrimą žmogus ateina tuščiu skrandžiu, tai po apsilankymo pas stomatologą jis būna pilnas maisto likučių.

Žinodami, kad po dantų taisymo dažniausiai negalės valgyti porą valandų, pacientai prieš tai atsigriebia ir sočiai pavalgo.

„Adata įkrinta į maisto košę, kurioje matomi tik ryškūs jos galiukai. Tad adatą būna lengviau ištraukti“, – paaiškino gydytojas.

Pašalinti stomatologų adatėles būtina tam, kad šios nepradurtų plonosios žarnos ar kitos žarnyno vietos.

Ištraukė dantų šepetuką

Kiek anksčiau J.Lalas net kaupė savotišką kolekciją iš virškinamajame trakte aptiktų radinių. Tarp jų buvo ir paauglės prarytas dantų šepetukas.

Endoskopuotojui yra tekę ištraukti diržo sagtį, stiklo šukę, vinį, aliuminio šaukšto kotą. Pastarieji dažniausiai buvo aptinkami kalinių arba laikinai uždarytųjų sulaikymo izoliatoriuje skrandžiuose.

Taip kaliniai keletui savaičių stengdavosi pakliūti į ligoninę, mat svetimkūniui pašalinti prireikdavo operacijos. Kai atsirado endoskopas, ši procedūra tapo kur kas greitesnė, tad liovėsi ir tokie kalinių susižalojimai.

Po kurio laiko gydytojas savo kolekciją tiesiog išmetė.

Kiek ilgai užtrunka svetimkūnio ištraukimas? Kaip paaiškino J.Lalas, pirmiausia reikia jį surasti, o šitai priklauso nuo to, ar netrukdo maisto „košė“, ar žmogus neatpila maisto, nevemia.

Kartais svetimkūnį sunku būna pamatyti per skrandžio turinį. Mat įprastai prieš endoskopiją paciento prašoma nevalgyti jau tyrimo išvakarėse nuo 18 val.

Nerimą sukėlė slyva

Endoskopuotojui tenka susidurti ir su įvairiais apsinuodijimais, kai dėl įvairių priežasčių išgeriama cheminių medžiagų. Pastarąsias jis taip pat priskiria prie svetimkūnių.

Vieną iš cheminių medžiagų, naudojamų perdirbant naftą, vyrai kartais supainiodavo su alkoholiu. Itin pavojingos medžiagos spalva priminė trauktinę.

Gydytojui taip pat teko matyti, kaip atrodo sieros rūgštimi ar vandenilio peroksidu nudeginta stemplė, skrandžio gleivinė. Tuomet atliekamas skubus endoskopinis tyrimas, kad būtų galima diagnozuoti, kiek stiprūs yra pakenkimai cheminėmis medžiagomis ar kraujuoja.

Kartais gydytojas sulaukia ir ganėtinai neįprastų skundų. Žmogui nerimą kelia praryta slyva kartu su kauliuku, kurią jis pageidauja ištraukti.

„Jei labai reikia kauliuko, jis barkštelės į puoduką ir galėsite pasiimti“, – pasiūlo gydytojas, nuraminęs, kad kauliukas niekur neužklius ir pats savaime pasišalins.