Gimdymas namuose: daugumoje Europos šalių – norma, Lietuvos valdžiai – „grįžimas į viduramžius“

Tačiau daugumoje Europos šalių, JAV, Australijoje ir kitose valstybėje iš anksto planuojamas ir akušerių prižiūrimas gimdymas namuose ar mažuose gimdymo centruose – tai sveikatos sistemos dabartis. Tiesa, šia alternatyva daugelyje valstybių naudojasi maža dalis, apie 1-2 proc. gimdyvių, tik Olandijoje bene trečdalis moterų vaikų sulaukia tarp savų sienų.

Iš diskusijų apie gimdymą namuose ryškėja, kad Lietuvos medikų nuomonė apie šį reiškinį nevienoda. „Man atrodo, kad iš dalies tai yra kartų problema“, – LRT radijo laidoje „Mes, moterys“ sakė Vilniaus gimdymo namuose dirbanti akušerė Ieva Girdvainienė. – Pasaulyje ta (gimdymo namuose – aut.) praktika egzistuoja jau seniai. Yra gimdymo centrai, yra fiziologiniai gimdymai namuose. Fiziologiniai reiškia, kad nėštumo metu nebūta komplikacijų ir gimdymas yra be komplikacijų“.

Be to, pabrėžia pašnekovė, daugelyje šalių akušerės turi teisę dirbti savarankiškai, ne tik kartu su ginekologu. Apie tai laidoje kalbėjo ir jos kolegė iš Latvijos bei Vokietijoje natūralaus gimdymo centre sūnaus sulaukusi vilnietė.

2 proc. islandžių gimdo namuose

Akušerė Ieva Girdvainienė baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Rašydama bakalauro darbą apie gimdymą namuose, ji stažavosi Islandijoje, kur gimdymas ne stacionare – įteisintas ir finansuojamas valstybės. Medikė lankėsi Reikjaviko Landspitali ligoninėje, kur yra du gimdymo skyriai. Komplikuoto, arba patologinio gimdymo skyriuje dirba gydytojai ginekologai, yra daug technikos, visa bazė paruošta intervencinėms procedūroms. Kitas skyrius, kuriame gimdyti gali ne rizikos grupės nėščiosios – tai fiziologinio gimdymo skyrius, kuris atrodo kaip namai. „Ten nepamatysite jokios technikos, net širdelės tonų aparato“, – apibūdina medikė tokius gimdymo skyrius, kuriuose moterims padeda tik akušerės.

Dar viena galimybė esant nekomplikuotam nėštumui – rinktis gimdymą namuose. Pasak Ievos Girdvainienės, ši alternatyva nelaikoma konkurencija ligoninei, tiesiog vienu iš galimų šeimos pasirinkimų, jei tam pritaria medikas. Namuose gimsta apie 2 proc. Islandijos vaikų.

Besilaukiančios Islandijos moterys akušerę išsirenka nėštumo pradžioje. „Ji susidraugauja su visa šeima, su vyru, su visais vaikais. Ir veda moterį nuo pastojimo iki gimties, ir po to dar kurį laiką bendrauja naujagimystės periodu. Tai yra labai intymus procesas, stengiamasi, kad moteris rastų sau draugę. Jie akušeres vadina „šviesos mamomis“ – tai yra moteris, kuri atneša šviesą į šeimą“, - pasakoja I. Girdvainienė.

Pavyzdžiui, jeigu nėščioji sako jaučianti didelę medicinos įstaigų baimę, į tokį argumentą žiūrima rimtai. „Juk psichologų tai seniai įrodyta, yra net terminas „baltų chalatų baimė“. Tai labai natūralus ir daugelio žmonių patiriamas jausmas“, - teigia akušerė. Islandijoje įprastos ir psichologų konsultacijos nėščiosioms, kalbama apie jų laukianti virsmą, permainų įtaką savijautai. Pasak medikės, tai padeda moterims išvengti ir pogimdyminės depresijos.

Akušerės apžiūri namus

Įvairių šalių moksliniai tyrimai rodo, kad mažos rizikos nėštumo moterys, gimdydamos ne ligoninėje, o savo kambaryje ar mažame natūralaus gimdymo centre, patiria mažiau intervencijų. Tačiau jos iš anksto turi nusiteikti kitai sąlygai: gimdant namuose joms negalės būti taikomas nuskausminimas medikamentais.

Ieva Girdvainienė pasakoja, kad norėdamos įsitikinti, ar gimdymas galės sėkmingai vykti namuose, akušerės iš anksto domisi, kaip įprastai moteris reaguoja į skausmą ir užduoda daugybę kitų klausimų, kad nustatytų, ar moteris tikrai pasirengusi sulaukti vaiko savo namuose. Pavyzdžiui, gimdymui pasiruošti padeda ir informacija, kokios buvo nėščiosios gimdymo patirtys. „Medicininiu – fiziologiniu požiūriu tai yra labai svarbūs klausimai, juk yra užkoduota genetinė patirtis. Jeigu akušerės pajunta, kad moteris tam nėra pasiruošusi, rekomenduoja gimdyti bent jau gimdymo centre, kur šalia yra ir patologinis skyrius, kad, jei prireiktų, būtų galimybė suteikti nuskausminimus“, – komentuoja medikė.

Be to, gimdymas gali vykti bute ar name, kuris nuo ligoninės nutolęs ne daugiau kaip 20 kilometrų.

Gimdyme namuose dalyvauti turi dvi akušerės. Prieš gimdymą viena iš akušerių apsilanko namuose ir įvertina, ar tinkama aplinka, higienos sąlygos. Ieva Girdvainienė dalyvavo tokiame vizite pas septintą mėnesį besilaukiančią moterį. Šeima gyveno trečiame aukšte, mansardiniame bute, kuriame įrengti sraigtiniai laiptai. „Jūsų butas labai gražus, tačiau jeigu reikės pagalbos, kviesti greitąją, jei reikės tave išnešti, pavyzdžiui, kraujavimo atveju – mums bus blogai, turėsim problemų“, – paaiškino akušerė būsimajai mamai ir pasiūlė pasirinkti kitą gimdymo vietą. Ši moteris vėliau gimdė savo sesers namuose.

Reanimacijos brigados – nereikalingos

Islandijoje valstybė finansuoja su gimdymu susijusias išlaidas, nesvarbu, kurį būdą pasirinksi, tai laikoma būtinąja pagalba. Akušerei mokamas valandinis užmokestis.

Kaip dėl komplikacijų? Kai kurie Lietuvoje medikai sako, kad, siekiant išsaugoti motinų ir kūdikių gyvybes, po gimdančiųjų namuose langais turėtų laukti medikų brigados, ir komplikacijų atveju vežti į ligoninę. „Islandai labai juokėsi iš kalbų apie reanimobilius: niekur nėra tokios patirties. Tai būtų be galo dideli kaštai. O dabar gimdymas namuose yra pigiausias, nes atliekama mažiausiai intervencinių procedūrų, sunaudojama mažiausiai medikamentų. Jie dirba be reanimobilių ir kol kas neturėjo nė vieno mirties atvejo gimdant namuose – nei naujagimio, nei mamos“, – sako Vilniuje dirbanti akušerė.

Daugelyje valstybių, kur įteisintas gimdymas namuose su medikų pagalba, komplikacijos atveju į ligoninę važiuojama šeimos automobiliu arba kviečiama greitoji pagalba.

Islandijos akušerės turi būti apsidraudusios. Jos neprivalo dirbti gimdymo centre ar ligoninėje, gali dirbti savarankiškai, tačiau profesinis draudimas – privalomas.

Vokietija: svarbu galimybė rinktis gimdymo padėtį

Rasa Ragauskaitė-Driukienė – ikimokyklinės Valdorfo pedagogikos konsultantė, trijų vaikų mama. Pirmus du sūnus ji gimdė namuose Lietuvoje, o trečiojo, jauniausiojo, susilaukė 2010 m. natūralaus gimdymo centre Vokietijoje, Štutgarte, kur tuo metu ji buvo išvykusi studijuoti, o vyras, biochemijos mokslų daktaras, dirbti.

Kodėl šeima apskritai ieškojo alternatyvų ligoninei? „Prieš 17 metų, kai sužinojau, kad laukiuosi pirmojo savo vaiko, pagalvojau, kad gimdysiu ten, kur yra kiek galima daugiau aparatūros. Po truputį augant pilveliui pradėjau galvoti – o kodėl aparatūros? Ir tada supratau, kad šis pageidavimas slepia kitą pageidavimą – gimdyti ten, kur man yra saugu. Ir nėštumo eigoje tas požiūris pasikeitė taip, kad aš supratau, jog saugiausia vieta man gimdyti yra mano namai“, – teigia Rasa.

Viena iš priežasčių, dėl ko pašnekovė nenorėjo gimdyti ligoninėje Lietuvoje – ta, kad jose įprasta gimdyti gulint ant gimdymo stalo. „Ši gimdymo padėtis, kuri yra 98 procentais priimtina ligoninei, 99 procentais nepriimtina man. Nes gimdymas yra stūmimo procesas. Ir kaip stumti gulint ant nugaros iškėlus kojas? Tame gimdymo centre Štutgarte, kur gimdžiau, buvo pasakyta: jūs galite gimdyti tokia poza, kokią pasirinksite, išskyrus gulėjimą ant nugaros, nes šita poza yra mažiausiai palanki gimdymo eigai“, – pasakoja R. Ragauskaitė-Driukienė.

Pajuto seserystės dvasią

Vokietijoje kaip ir Islandijoje: moterys gali rinktis gimdyti ligoninėse, namuose ar akušerių įkurtuose gimdymo centruose. Panaši ir statistika: ne stacionare Vokietijoje gimsta apie 2 proc. vaikų.

Driukų šeimai laikinas būstas, kuriame gyveno, netapo itin savas, tad gimdyti pasirinko nedideliame per tris butus išsidėščiusiame gimdymo centre, kuriame dirba 9 akušerės-pribuvėjos (vokiškai tas pats žodis Hebamme reiškia žmogų, kuris gali priimti gimdymą ir namuose, ir ligoninėje). „Nuėjusi į tą pribuvėjų centrą supratau, kad mūsų požiūris į gimdymą yra panašus, ten kreipiamas dėmesys į tai, kas yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis gimties aspektas“, – prisimena Rasa. Kaip ir kitoms nėščiosioms, jai teko susipažinti su visomis akušerėmis. Žinojo, kad gimdys su ta, kuri reikiamu metu budės.

Su akušerėmis-pribuvėjomis šeima išsamiai aptarė teisinius dalykus, gimdyvės ir akušerių atsakomybės klausimus. „Man teko pasirašyti nemažą šūsnį popierių, kad esu informavusi moteris, kurios man padės gimdyti, apie visas žinomas komplikacijas, kad visi duomenys nesumeluoti, kad yra visi tyrimai. Turėjau pasakyti, į kurią ligoninę būčiau gabenama, jeigu būtų tam tikro sudėtingumo komplikacijos. Turėjau pasirašyti, kad, esant tam tikroms komplikacijoms, būčiau gabenama į jų parinktą už 3 minučių kelio esančią ligoninę“, – prisimena pašnekovė.

Tačiau per gimdymą ar po jo jokių neaiškumų nekilo – tą naktį, kai prasidėjo sąrėmiai, moteris su vyru iki gimdymo centro atvažiavo paskutiniu autobusu – kelio buvo tik trys stotelės, ir tai buvo greičiau nei laukti taksi. Švintant šeima jau grįžo namo su naujagimiu. Sūnų priėmė tą vakarą budėjusi akušerė, kuri artėjant svarbiajam momentui telefonu išsikvietė antrą kolegę.

Po gimdymo mamą ir naujagimį kelis kartus aplankė akušerė, kuri dalyvavo gimdyme. Beje, ir prieš gimdymą ir po jo Rasa galėjo skambinti į gimdymo centrą visą parą veikiančių telefonu ir sulaukti konsultacijų. Tik už šią paslaugą reikėjo mokėti papildomai, visas kitas su gimdymu susijusias paslaugas finansuoja draudimas.

Trijų vaikų mama laiminga, kad laukdamasi, gimdydama ir per pirmuosius mėnesius gimus sūnui bendraudama su akušerėmis-pribuvėjomis spėjo pajusti seserystės dvasią: „Aš manau, kad ta seserystės dvasia yra svarbus pagrindas norint tapti mama. Nes mama tapti gali padėti tik kitos moterys, jos padeda suprasti, ką sako vidinis balsas, gali būti šalia, kada tu visiškai nežinai tokių dalykų, kurie atrodo kitiems žmonėms elementarūs – o tai dažnai atsitinka žmonėms, auginantiems mažą kūdikį“.

Su kokiu visuomenės požiūriu susidūrė dėl to, kad gimdė namuose? Juk Vokietijoje taip pat tik maža dalis šeimų renkasi tokį gimdymo būdą, daliai žmonių jis tikriausiai atrodo nesaugus? „Kartais iš tikrųjų yra saugiau ligoninėje – tą svarbu pabrėžti, – atsako Rasa. – Tačiau ką svarbiausia aš patyriau Vokietijoje ir labai linkėčiau, kad Lietuvoje būtų – tai pasitikėjimas žmogumi ir jo sugebėjimu spręsti. Ten nė vienoje gydymo įstaigoje nepatyriau spaudimo ar keistų žvilgsnių dėl to, kad aš gimdžiau vaiką natūralaus gimdymo centre. Ten tikima, kad kiekvienas žmogus yra pakankamai sveiko proto ir išsilavinęs priimti sprendimus“.

Latvijoje – oficiali tvarka nuo 2006-ųjų

Kaimyninėje Latvijoje gimdymas ne gydymo įstaigoje įteisintas 2006 metais, kuriant taisykles buvo remiamasi ir Vokietijos pavyzdžiu, sako akušerė Ruditė Brūverė – moteris, gimusi ir akušerijos studijas baigusi Vokietijoje, tačiau grįžusi gyventi ir dirbti į savo etninę tėvynę Latviją.

R. Brūverė gimdymus namuose pradėjo priiminėti maždaug 2000-aisiais, tada ją susirado moterys ir pradėjo prašyti pagalbos gimdant namuose. Ar nekilo abejonių dėl veiklos teisėtumo? „Matote, aš mokiausi ne sovietinės okupacijos priespaudoje. Nebijojau valdžios ir tikrai nebuvau sužavėta tuo, kad šitaip pažeidžiamos žmogaus teisės. Visą laiką maniau, kad gimdyti namuose – žmogaus teisė. Ir augau ten, kur nenutrūkstamai buvo tęsiama gimdymo namuose tradicija. Mano mama gimė namuose, mus, savo vaikus, ji pagimdė namuose, o aš esu gimdžiusi ir namuose, ir ligoninėje. Taigi savo kailiu patyriau, ką reiškia gimdyti stacionare – Vokietijoje irgi buvo pasitelkiamos nebūtinos intervencijos, ir tos skausmingos oksitocino dozės gimdymui skatinti, panašūs dalykai“, – patirtimi dalinasi akušerė-pribuvėja.

Medikės teigimu, viešos diskusijos dėl gimdymo namuose teisėtumo Latvijoje kilo praėjus keleriems metams nuo tada, kai ji pradėjo dirbti. Vieną kūdikius registruojančią specialistę nustebimo įrašas, jog jis gimęs namuose.

„Laimei, tuo metu Latvija turėjo gerą premjerą – tai buvo Einaras Repšė. Jis sukvietė darbo grupę, kurią sudarė dvylika gydytojų ir viena akušerė – tai buvau aš. Ir mes viską aptarėme ir dirbome, kad sukurtume dokumentą, skirtą motinos sveikatos priežiūrai, ir juo buvo įteisinta, kad akušerės gali priimti gimdymą taip pat ir ne ligoninėje. Ir yra dar du papildomi dokumentai – sąrašas, ką akušerė turi turėti su savimi, kai dirba ne ligonėje, ir yra nustatyta, kad gimdymas gali vykti vietoje, kuri yra nutolusi ne daugiau kaip 30 minučių atstumu nuo gimdymo stacionaro“, – sako R. Brūverė.

Pasak pašnekovės, prie akušerių pagalbos namuose įteisinimo prisidėjo ir užsienio ekspertų pastabos Latvijai stojant į Europos Sąjungą. Jie rekomendavo, kad laikydamasi ES direktyvų ši šalis turi atskirti gydytojų ir akušerių pareigas ir atsakomybes, nes tai yra savarankiškos profesijos, ir gydytojai nėra atsakingi už akušerių darbą.

Beje, ši akušerė negavo jokių nuobaudų už tai, kad gimdymus namuose priėmė ir tada, kai jie nebuvo reglamentuoti Latvijoje. Gimdymus namuose priimanti specialistė aiškina, kodėl: „Europos žmogaus teisių teismo sprendimas ir ES direktyvos buvo tvirtas pagrindas teikti šias paslaugas, būti šalia moters kad ir kur ji gimdytų. Akušerės negali būti smerkiamos už tai, kad vykdo savo profesines ir etines pareigas. Tai buvo pripažinta netgi mūsų posovietinėje šalyje“.

Anot medikės, važiuodama į gimdymą namuose pagal minėtąjį sąrašą privalomus reikmenis ji susideda į tris krepšius. Į vidutinio dydžio krepšį telpa daiktai, kurių reikia kiekvieno gimdymo metu, didesniame – daiktai kurių prireikia kartais, o didžiausiame – įranga ekstremalioms situacijoms. Latvijos akušerės su savimi turi turėti ir deguonies bent pusvalandžiui, jei mamą ar kūdikį reikėtų skubiai vežti į ligoninę.

Gimusiųjų namuose skaičius auga

R. Brūverė namuose priėmė per 300 gimdymų, per metus ji padeda maždaug 40-50 moterų. Anot medikės, būna metų, kad pratęsti gimdymo į ligoninę netenka vežti nė vienos gimdyvės, būna, kad į stacionarą iš gimdyvės namų vykti tenka 5 kartus per metus.

Ar visi atvejai buvo sėkmingi mamoms ir kūdikiams? „Taip, visi atvejai buvo sėkmingi, nes aš linkusi važiuoti į ligoninę gana anksti. Nelaukiu, kad prasidėtų krizė, tikrai skubios pagalbos reikalaujanti situacija. Pasakau, kad reikia važiuoti jau tada, kai kyla įtarimas, kad gimdymas nesiklostys natūraliai gerai. Dažniausia priežastis važiuoti – kai moteriai būna pirmasis gimdymas, ir gimdymo veikla tiesiog sustoja. Keičiame padėtis, imuosi įvairios akušerinės pagalbos, kurią moku taikyti, bet niekas nebepadeda – tada važiuojam. Itin reti atvejai, kad gimdant namuose prasidėtų kraujavimas“, – teigia akušerė-pribuvėja.

Jos patirtyje – vienas atvejis, kai motinai ir naujagimiui į ligoninę reikėjo skubiai važiuoti po kūdikio gimimo. Tada atsidalijo ne visa placenta ir prasidėjo kraujavimas, reikėjo vykti į stacionarą, kad placenta būtų atidalinta rankomis.

Pasak Latvijoje gimdymus namuose priimančios R. Brūverės, norint užtikrinti sklandų gimdymą namuose, labai svarbu medikų konsultacijos nėštumo metu: „Daug moterų, kurios nori gimdyti namuose, ateina pas mus pačioje nėštumo pradžioje ir daug dirbame tam, kad pagerintume jų fizinę ir psichologinę sveikatą, savijautą, daug kalbame apie intuiciją – kad moteris klaustų savęs, ar toks pasirinkimas tikrai tinka man“.

Kodėl ji pasirinko padėti moterims namuose? „Pagrindiniai argumentai už gimdymą namuose yra saugumas ir sveikata. Nes gimdymas, ypač pirmasis, bet ir kiti, kai jų metu taikomos nebūtinos intervencijos, nėra nei saugūs, nei sveiki: nei mamai, nei kūdikiui. Drąsinu tėvus turėti daugiau nei vieną vaiką. Todėl skatinu, kad gimdymas vyktų natūraliai. Aš būčiau labai laiminga, jei natūralūs gimdymai vyktų ir ligoninėse, tačiau labai dažnai taip nėra. Ligoninėse sakoma, kad gimdymas yra natūralus, jei vaikas ateina gimdymo takais – tačiau tokio požiūrio negana“, – įsitikinusi R. Brūverė.

Kol kas Latvijoje neišspręstas akušerių draudimo klausimas. Be to, ši valstybė gimdymo namuose paslaugų nefinansuoja, tai – privačios medicinos sritis. Rygoje gyvenančios ir namuose gimdžiusios informacinių technologijų specialistės Lindos Lybergos šeimai už akušerės paslaugas, naujagimių gydytojo vizitą, bendravimą su akušere prieš ir po gimdymo reikėjo moketi apie 600 latų – maždaug 3000 litų. Pasak jos, daugeliui šeimų didelė parama būtų valstybės apsisprendimas finansuoti bent dalį šių išlaidų.

Gimusiųjų namuose skaičius Latvijoje auga. 2006-aisiais, kai galimybė buvo įteisinta, namuose gimė 51 kūdikis, o 2011 m. šis rodiklis viršijo 1 proc. – namuose gimė 189 vaikai. Laukiant oficialios 2012 m. statistikos Latvijos akušerės komentavo, kad pernai gimusiųjų namuose skaičius buvo dar didesnis, gali priartėti prie 1,5 proc. visų gimusiųjų. Tačiau Linda pastebi, kad kūdikius savoje aplinkoje gimdžiusios moterys dažnai sulaukia neigiamos visuomenės reakcijos. „Daugybė mano draugų renkasi gimdymą namuose. Tačiau spaudoje daugiausia neigiamų nuomonių apie tai. Manau, kad žmonės iš esmės nesupranta, ką reiškia gimdymas ne ligoninėje. Jie mano, kad visos gali gimdyti namuose – tačiau taip nėra, prižiūrima, kad taip gimdytų tik sveikos moterys. Ir jei ligoninė yra arti. Ligoninė, į kurią būtume važiavę mes, jei būtų prireikę skubios pagalbos, yra už 10 minučių nuo namų“, – sako L. Lyberga.

Giedrė Čiužaitė, LRT radijo laida „Mes, moterys“