Lengvai pastebite smulkmenas? Tuomet tikėtina, kad turite aukštą IQ

Reikėdavo kuo greičiau pasakyti, kur juda vienas ar kitas objektas, iš kairės į dešinę ar atvirkščiai. Figūros buvo trijų dydžių: mažiausi grupavosi matymo lauko centre, kur, kaip žinia, daug lengviau ir greičiau pastebėti judėjimą.

Figūros pasirodydavo atsitiktine tvarka, t.y. savanoriai negalėjo pasiruošti, kad sąmoningai sektų didelės, vidutinės arba mažos figūros judėjimą. Mokslininkų teigimu, taip žmonės judėjimą vertino automatiškai.

Pasirodo, kuo didesnis žmogaus IQ, tuo geriau jam pavykdavo sekti nedidelius objektus priekiniame plane, ir tuo prasčiau jis reagavo į dideles formas, kurios judėdavo fone. Jei IQ žemas, situacija būdavo priešinga.

Psichologai teigia, kad tokiu būdu smegenys su aukštu IQ atsirenka sau informaciją, kuri paprastai būtų nepastebėta. Reikia suprasti, kad didelį daiktą pastebėti nesunku – taigi dėl jo ir nereikia stengtis, o geriau pažiūrėti, ką gi daro „mažieji“. Galima sakyti, jog aukštas IQ verčia atkreipti dėmesį į smulkmenas (nors šiuo atveju kalbama apie realiai egzistuojančias „smulkmenas“, kurios yra matymo lauke).

Praktiškai visa tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, kai žmogus dirba prie kompiuterio toje vietoje, kur yra daug žmonių, arba vairuoja automobilį pilnoje tokių pačių transporto priemonių gatvėje. Abiem atvejais jam reikia atidžiai sekti, kas vyksta prieš akis, ir nenukreipti žvilgsnio į aplinkinius namus, sienas ir kitus žmones. Mokslininkai seniai įtarė, jog aukštas IQ padeda geriau filtruoti informaciją ir taip įtakoti sensorines jusles, o gauti šio tyrimo rezultatai – geriausias to patvirtinimas.

Aišku, reikia pažymėti, kad naudos iš tokio informacinio scenarijaus būna ne visuomet. Turbūt ne kartą yra nutikę, kai žmonės per smulkmenas nepamato esmės, taigi minėtas tyrimas dar nereiškia, kad visi aukšto IQ savininkai bus Šerlokai Holmsai.