Evoliucija negailestinga egoistams

Mičigano universiteto mokslininkai teigia, kad jeigu evoliucijos eigoje visi elgtųsi savanaudiškai – žmonija jau seniai būtų išnykusi.

Tyrimui buvo modeliuojamos įvairios žaidimo „Kalinio dilemos“ baigtis. Žaidimo esmė: du žmonės pasodinami atskirose kalėjimo vienutėse ir turi nuspręsti, ar išduoti kitą kalinį. Jeigu išduoti nusprendžia abu, kalėjime praleidžia po tris mėnesius; jeigu tik vienas – tas, kurį išdavė, uždarytas bus dar pusmetį; jeigu abu nuspręs tylėti – į laisvę abu išeis jau po mėnesio.

Legendinis matematikas Johnas Nashas dar XX a. viduryje apskaičiavo, kad optimaliausia žaidimo strategija – galvoti tik už save.

„Daugybę metų žmonės abejojo J. Nasho teorijos teisingumu. Jeigu jeigu savanaudiškumas yra gerai, kodėl vieni su kitais bendradarbiauja gyvūnai, mikrobai ir pan.“, – pasakojo tyrimui vadovavęs Christophas Adami.

Anot C. Adami J. Nashas savo teorijoje neįtraukė vieno svarbaus elemento – komunikacijos. Jeigu du kaliniai bendraus tarpusavyje, jie gali susitarti, kad abu galėtų išeiti į laisvę jau po mėnesio. Tačiau jeigu kaliniai nebendraus – kur kas didesnė tikimybę, kad jie vienas kitą išduos ir kalėjime prakeis po tris mėnesius.

Mičigano universiteto mokslininkai ypač galingu kompiuteriu apskaičiavo tūkstančius įvairiausių „Kalinio dilemos“ žaidimo baigčių. Į modelius buvo įtraukta ir komunikacija, pavyzdžiui, ar kaliniai bendravo prieš uždarymą, ar bendravo, kai jau buvo uždaryti ir t.t. Nustatyta, kad savanaudiški poelgiai naudos atneša tik trumpam.

Pasirodo, savanaudiškais žmogaus poelgiais abejojo dar Charlesas Darwinas.

„Gali atrodyti, kad natūrali atranka yra palankiausia tiems, kurie elgiasi savanaudiškai. Dabar jau žinome, kad tai – labai primityvus požiūris“, – tęsė C. Adami.

Anot C. Adami, reikia suprasti, kad žmonės, gyvūnai ir pan. – genams yra tik tam tikros transporto priemonės tiems genams sklisti. Taigi genai daug daugiau naudos gauna bendradarbiaudami su kitais organizmais.