Tradicinė lietuvių mityba – nevisavertė

Pasak lietuvių mitybos įpročius tiriančio prof. Rimanto Stuko, lietuviai išlieka kalorijų, o ne biologiškai vertingų medžiagų „medžiotojais“. Šių metų pradžioje darytas tyrimas atskleidžia mūsų mitybos įpročius. Analogiški tyrimai buvo daryti 1997 m. ir 2007 m. Šešiolikos metų mitybos analizė leidžia pamatyti tendencijas.

Užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų vertinamas kaip žalingas mitybos įprotis, didinantis bereikalingų kalorijų suvartojimą ir kūno svorį. Naujausias tyrimas rodo, kad lietuviai baigia atsikratyti šio įpročio. Užkandžiaujančiųjų anksčiau buvo 25 proc., dabar tik 16 proc. Ankstesni tyrimai rodė, kad net trečdalis gyventojų užkandžiaudavo kasdien.

Prof. Rimantas Stukas gerėjančia tendencija vadina besikeičiantį požiūrį į valgymo dažnumą. Net trečdalis lietuvių valgo keturis kartus per dieną. Netekėjusios moterys ir nevedę vyrai dažniau nei susituokę valgo tris kartus per dieną. Pasak profesoriaus, valgyti dažniau ir po mažiau – labai geras mitybos įprotis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto tyrimas parodė, kad lietuviai vis dar labai mėgsta druską. Dauguma dalyvavusiųjų apklausoje nurodė, kad vartoja joduotą druską (53 proc.). „Šiais laikais jau sudėtinga pasirinkti kitokią druską nei joduotą. 2005 m. buvo išleista nauja higienos normos redakcija, nurodanti, kad maisto prekių parduotuvių lentynose galima pardavinėti tik joduotą druską, viešojo maitinimo įmonės maisto gamybai naudoti tik joduotą druską, duonos ir kepinių gamybai tik joduota druska. Nejoduota druska būna padėta prie ūkinių prekių. Galima sakyti, nori nenori visi perka joduotą druską, tik vartoja jos gerokai per daug,“ – sako prof. R. Stukas.

Kaimo vietovėse šviežių daržovių žmonės valgo mažiau nei mieste. Taip buvo ir ankstesniais metais. Tie, kas arčiausiai daržovių, valgo jų mažiausiai. Kaimo vietovėse valgo daugiau raugintų daržovių.

„Didžiausia lietuvių mitybos problema pavadinčiau šviežių daržovių valgymą. Kodėl reikia šviežių daržovių? Daržovės yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų šaltinis, antioksidantų tiekėjas, jos tiekia mums biologiškai vertingas medžiagas ir jų, deja, mes gauname mažiausiai. Visuomenės sergamumas įvairiomis ligomis didėja, imuninė sistema silpnėja, organizmo pažeidžiamumas šaltuoju metu laikotarpiu didėja, o mes negauname mums reikiamų medžiagų. Pagal mitybos įpročius, kuriuos mes stebime iš tyrimų, galima manyti, kad nepakankamai gaunam vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tokie mitybos įpročiai negali patenkinti organizmo poreikio, silpsta imunitetas. Jeigu trūksta kažkokių medžiagų, gali atsirasti fiziologinių funkcijų sutrikimai. Nesakom, kad žmogus suserga, bet jo organizmas funkcionuoja ne taip, kaip galėtų. Peršalimo sezoną pasitinkame rizikingai, nes mūsų organizmai tam nepasiruošę,“ – sako prof. R. Stukas.

1997 m. kasdien daržovių vartojo 70,3 proc. gyventojų. Per dešimtmetį (2007 m. tyrimas) daržovių vartojimo kasdien atsisakė 10 proc. lietuvių. Šių metų tyrimas rodo, kad dabar tik šiek tiek daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusiųjų daržoves vartoja kasdien. Per 16 m. daržovių vartojimo dažnumas krito per pusę.

„Visi mitybos specialistai sako, reikia valgyti sveikai, bet nežiūrint tų kalbų, mes matom realią situaciją. Ką daryti? Patarimas tartis su šeimos gydytoju, manau, yra niekinis – pas juos sunku patekti ir su gydytojais žmonės tariasi tik tada, kai būna rimti sveikatos sutrikimai. Mano manymu, pats žmogus turi suprasti, kad sveikata yra vertybė. Sveikata priklauso nuo mūsų gyvensenos, pusę sveikatos lemiame patys, o gal net ir daugiau. Jeigu nori būti sveikas, darbingas, vadinasi, turi rūpintis savimi. Ar žmogus pats pajėgus įvertinti savo mitybą ir suvokti, ko jam trūksta? Jis pajėgus suprasti, kas nupiešta maisto piramidėje. Svarbu, kad tą teoriją pradėtų taikyti, kad suprastų, jog pats sau gali padėti. Dar vyrauja tarybinių laikų požiūris, kad jeigu susirgau, mane turi gydyti, patogu atsakomybę perduoti kitam. Turi įvykti lūžis žmogaus sąmonėje, tada įvyktų didžiausias pokytis,“ – sako mitybos specialistas.

Pagal PSO rekomendacijas, minimalus daržovių ir vaisių kiekis per dieną, kurį turime gauti yra 400 – 600 g. Į šią sąvoką neįeina termiškai apdorotos daržovės, vadinasi, kopūstų sriubos lėkštė nebus vertinama kaip reikiamas daržovių kiekis. Daržovės turi būti šviežios, termiškai neapdorotos.

„Ir šviežiai spaustų sulčių stiklinė netinka, nes sultyse nėra tos ląstelienos, kuri yra šviežiame vaisiuje ar daržovėje. Mes negausime skaidulinių medžiagų, tirščiuose liks dalis vitaminų ir mineralinių medžiagų. Niekur nesidėsi, reikės graužti morką,“ – šypsosi profesorius.

Pagrindinis vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis yra vaisiai, daržovės, riebios žuvys, riešutai. Pasak prof. R. Stuko, reikia stengtis subalansuoti, sureguliuoti mitybą. „Matom realią lietuvių mitybos situaciją – daržovių mažėja, vadinasi, negaunate to, ko reikia. Žuvų vartojimas labai mažas. Per mažai gaunam skaidulų. Ką daryti? Arba kardinaliai keisti mitybą arba vartoti papildomai maisto papildus. Maisto papildas nėra maisto pakaitalas, bet jis papildys nevisavertę mūsų mitybą. lietuvių raštingumas sveikatos srityje leidžia manyti, kad pagrindines taisykles visi žinome. Tad siūlau peržvelgti savo mitybos įpročius ir patiems įvertinti, kokių maistinių medžiagų jums trūksta. Jeigu nevalgote riebių jūros žuvų, tada trūksta Omega-3. Jei nevartojate grūdinių kultūrų, galima papildomai vartoti kviečių sėlenų. Nesuvartojate per dieną pusės kilogramo šviežių daržovių? Vadinasi, negavote antioksidantų (vitamino C, seleno) – rinkitės tokius maisto papildus. Svarbiausia, domėkitės savo mitybą, nebūkite abejingi. Tai padės jums atsilaikyti prieš įvairius susirgimus, ypač šaltuoju metų laiku,“ – patarė prof. R. Stukas.