Net ir nestiprūs smūgiai kontaktiniame sporte lemia pokyčius smegenyse

Naudodami magnetinio rezonanso tomografiją, tyrėjai iš Indijanos universiteto nustatė reikšmingų skirtumų sportininkų smegenų baltojoje medžiagoje. Buvo tirti amerikietiškojo futbolo bei ledo ritulio žaidėjai bei lyginti su nekontaktinio sporto šakų atstovais. Baltoji smegenų medžiaga pagrinde yra sudaryta iš aksonų - ilgų skaidulų, kurios perduoda signalus iš vieno neurono į kitą.

"Kontaktinio ir nekontaktinio sporto grupės tyrimo rezultatai skyrėsi. Išsiaiškinome, jog kontaktiniame sporte nukentėjusių dalyvių patirtų smūgiai, buvo susiję su pakitimais jų baltojoje smegenų medžiagoje", - pranešė rezultatus Thom'as W. McAllister'is, psichiatrijos katedros pirmininkas.

"Be to, kadangi sportininkai atliko testus prieš ir po žaidimo sezono, kurie daugiausia buvo susiję su atmintimi, kontaktinio sporto grupėje rezultatai buvo prastesni, palyginus su nekontaktinio sporto grupe".

"Kyla klausimas, ar mes turėtume atsižvelgti net tik į tokius smūgius, kurių metu buvo smegenų sukrėtimas, bet ir į paprastesnių smūgių skaičių bei stiprumą".

Buvo tiriamos dvi grupės Dartmouth sportininkų : 80 futbolo bei ledo ritulio žaidėjų kontaktinio sporto grupėje, bei 79 sportininkai iš tokių nekontaktinio sporto šakų kaip slidinėjimas. Futbolininkai bei ledo ritulininkai dėvėjo šalmus, kuriuose buvo įrengti akselerometrai, kurie leido mokslininkams fiksuoti smūgių skaičių bei stiprumą. Žaidėjai, kurie sezono metu patyrė smegenų sukrėtimą nebuvo įtraukti į tyrimą.

Tuomet sportininkai buvo tirti magnetiniu rezonansu, bei atliko testą, kurio metu turėjo atlikti užduotis, susijusias su atmintimi - žodžių mokymąsi ir pan.

Tyrimo metu nebuvo rasti "didelio masto sistemingi sutrikimai", tačiau gauti rezultatai rodo, kad sportininkų gauti smūgiai į galvą veikia jų atmintį, bei jie tampa jautresni pakartotiniams smūgiams.

Jei būtų atlikti nuoseklesni tyrimai, būtų galima nustatyti, ar šie smūgiai gali daryti įtaką ilgalaikiams pokyčiams smegenyse.