Harvardo mokslininkai sugriovė Mozarto efekto mitą – muzikos pamokos neturi teigiamo poveikio žmogaus intelektui

Tėvai jaunus vaikus siunčia į muzikos mokyklas ne tik norėdami, kad šie išmoktų groti. Didelė dalis tėvų mano, kad muzikos mokymasis pagerina ir vaikų pažintinius gebėjimus. Tačiau Harvardo universiteto doktoranto Samuelio Mehro tyrimas nustatė, kad ši nuomonė klaidinga.

„Daugiau nei 80 proc. suaugusiųjų amerikiečių mano, kad muzika pagerina vaiko pažymius ir intelektą, – sako S.Mehras. – Tačiau iš tiesų yra labai mažai įrodymų, kad muzika padeda vystyti vaikų kognityvinius gebėjimus.“

Pirmą kartą nuomonę, kad muzika turi teigiamos įtakos vaikų pažintiniams gebėjimams, pagrindžiantis tyrimas buvo išspausdintas žurnale „Nature“. Jame teigta, kad vaikai, paklausę muzikos, tam tikras užduotis atliko geriau nei iki tol. Šis procesas dar vadintas Mozarto efektu.

Nors minėtame tyrime pateiktos išvados vėliau buvo paneigtos, nuomonė, kad muzika padeda didinti intelektą, plačiai paplito visuomenėje.

Vėliau buvo daryta daug tyrimų apie muzikos įtaką vaikų pažintiniams gebėjimams, tačiau S.Mehras nustatė, kad vos penkiuose iš jų naudotos atsitiktinės imtys – aukso standartas nustatant priežastinį poveikį vaiko vystymuisi.

Iš šių penkių tyrimų tik viename buvo kalbama apie teigiamą muzikos įtaką vaikų intelektui ir pagerėjimas buvo visiškai nereikšmingas – skelbta, kad vaikų intelekto koeficientas pasiklausius muzikos padidėjo 2,7 pocento.

Tam, kad nustatytų priežastinį poveikį tarp muzikos ir pažinimo, S.Mehras ir jo kolegos pasamdė 29 tėvus su 4 metų amžiaus vaikais iš Kembridžo apylinkių.

Po tradicinių žodynų bandymų vaikams ir muzikinių gabumų testų tėvams, visi jie buvo atsitiktine tvarka paskirstyti į dvi klases – muzikos klausymosi ir vizualinių menų.

Bandymų rezultatai parodė, kad muzikos užsiėmimai nepadarė jokios teigiamos įtakos vaikų pažintiniams gebėjimams.

Tyrimais gruodžio vienuoliktąją išspausdinti žurnale „PloS One".