Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Sapnus įvaldžiusių žmonių patirtys: ką galima išgyventi sapnuojant?

2014-02-10

(14)

(3)

(275)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt
Autoriai:	Inga Saukienė

Nors sąmoningumas sapnuose, kai žmogus, aiškiai suprasdamas sapnuojantis, sapną gali pakreipti norima linkme, skamba kaip fantastinio kūrinio siužetas, Vokietijos Heidelbergo universiteto doktorantas Tadas Stumbrys, tyrinėjantis sąmoningus sapnus, teigia, kad tai jokia mistika.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Įmanoma ne tik išmokti atpažinti, kad sapnuojame, bet ir mokytis sapnuose įvairiausių įgūdžių – pradedant sporto treniruote, baigiant bendravimo problemų sprendimu.

Sapnų realybė nieko nesiskiria nuo tikrovės?

Pagal statistiką apie 50 proc. žmonių turi bent vieną sąmoningo sapnavimo patirtį. Apie 20 proc. žmonių sąmoningai sapnuoja kartą per mėnesį ar net dažniau. Kelis kartus per savaitę sąmoningai sapnuoja jau vos 1 proc. žmonių, todėl atlikti sapnų tyrimus sudėtinga, kadangi reikia rasti šiuos žmones ir prikalbinti ateiti į miego laboratoriją.

„Kalbant apie paprastus sapnus, galima remtis tik sapno pasakojimu, bet pats sapnas jau įvyko ir nieko nepakeisi. Tuo tarpu su sąmoningais sapnais įmanoma daryti eksperimentus realiu laiku. Paprastai mes sapnuojame greitų akių judesių miego (REM) fazėje. Išsiaiškinta, kad šie akių judesiai sutampa su akių judesiais sapne – jos juda į tą pačią pusę, į kurią krypsta žvilgsnis sapne. Todėl su žmogumi galima susitarti, kad tuomet, kai jis supras esąs sąmoningas, duos akimis tam tikrą iš anksto sutartą ženklą. Polisomnografo matavimuose labai akivaizdžiai tai matysis. Tokiu būdu galima atlikti įdomių tyrimų: žmogus gali padaryti kažkokį veiksmą ir akių ženklais pažymėti jo pradžią bei pabaigą. Pavyzdžiui, galima matuoti laiką – kaip jis teka sapne ir kaip realybėje. Tarkime, Ch. Nolano filme „Pradžia“ yra pateikiama teorija, kad laikas sapne labai išsitęsia, o sąmoningame sapne galima paprašyti žmogaus suskaičiuoti iki 10, pasignalizuoti, kada jis tai padarė, tą patį veiksmą pakartoti budrioje būsenoje ir pamatyti, kad laiko tėkmė yra labai panaši“, - pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, kuo sąmoningas sapnavimas gali būti naudingas žmogui, mokslininkas pabrėžė, kad sapnų realybė yra lygiai tokia pati reali kaip įprasta mūsų tikrovė. Tarkime, gerdami kavą sapne mes jaučiame tikrą kavos skonį, galime paliesti stalą, prie kurio sėdime. Todėl pirmas etapas, kurį žmonės praeina, kai pradeda sapnuoti sąmoningai, susijęs su įvairių pramogų išbandymu. Sąmoningai sapnuojančių žmonių apklausos rodo, kad pirmiausiai visus domina skraidymas, antroje vietoje – seksas, trečioje – pokalbiai su sapnų personažais.

„Pirmoji fazė paprastai būna pramogos. Pavyzdžiui, galima nuskristi į Marsą. Aišku, jei pavyktų tai įgyvendinti realybėje, pasirodytų, kad Marsas atrodo visai kitaip, tačiau mūsų įsivaizdavimas sapne taip pat yra visiškai realus. Kita vertus, iš sapnų galima gauti ir daug praktiškesnių dalykų. Žmonėms, kurie dažnai sapnuoja košmarus, vienas iš veiksmingų būdų su jais kovoti – išmokti sapnuoti sąmoningai. Kai tu supranti, kad čia tik košmaras, gali jį pakeisti arba tiesiog nebebijai, nes žinai, kad sapne tau nieko neatsitiks. Monstrai, kurie mus persekioja sapne, greičiausiai simbolizuoja užspaustas mūsų vidines asmenybės dalis. Sąmoningame sapne mes galime atsisukti į monstrą ir jo paklausti, kas jis esąs, kodėl persekioja ir ką mums nori pasakyti. Žmonės sako, kad tuomet šie monstrai pasidaro visiškai nepikti, netgi juos galima apsikabinti ir su jais susitaikyti. Taigi galima lankyti psichoterapiją, aiškintis, ką tas monstras simbolizuoja, iš kurio vaikystės tarpsnio atėjęs, tačiau šiam vidiniam konfliktui išspręsti gali prireikti ilgų terapijos mėnesių, tačiau miego metu jį galima išspręsti pasąmoniniame lygyje tiesiog akimirksniu. Jeigu tu susitaikei su monstru, jau nėra taip labai svarbu, ką jis simbolizuoja“, - aiškino T. Stumbrys.

Kokius įgūdžius galima lavinti sapne

Doktoranto tyrinėjimų sritis – sąmoningų sapnų taikymas sporte. Daug sportininkų naudoja mentalinę treniruotę, kai mintyse jie prabėga tam tikrą trasos ruožą, daro tam tikrus pratimus ir pan. pasak jo, tą patį galima daryti ir sapne, juolab kad sapne daug geriau galima pajusti aplinką, todėl tikėtina, kad tokia treniruotė turėtų būti netgi efektyvesni už paprastą mentalinę treniruotę. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu žmonių buvo prašoma akimis sekti su nykščiu piešiamą apskritimą.

Vieni tai darė atsimerkę, kiti – taip pat budrumo būsenoje, bet užsimerkę (vaizduotėje), treti – sąmoningame sapne. Blogiausias apskritimas gavosi jį paišant vaizduotėje užsimerkus, o kitais dviem būdais gaunami apskritimai buvo labai tolygūs ir panašūs. Taigi mūsų suvokimas sapne vis dėlto daug labiau panašus į realų suvokimą nei į vaizduotę. Taip pat ši metodika būtų labai tinkama traumą patyrusiems ir realybėje kurį laiką negalintiems sportuoti žmonėms. Pagaliau sapne įmanoma įvaldyti dalykus, kurie realybėje atrodo per sudėtingi, neįkandami. Šiek tiek įgavus įgūdžių sapne, galima pamėginti tai daryti ir realybėje.

Lygiai taip pat galima lavinti socialinius įgūdžius. Pavyzdžiui, daug žmonių turi viešo kalbėjimo baimę, taigi galima sukonstruoti situaciją, kai jūs tai išbandysite. Arba jei žmogus turi bendravimo problemų, jis gali mokytis kalbėtis su savo sapnų personažais, kurie nei kažką bloga pagalvos, nei įsižeis. Pasak pašnekovo, ne ką mažiau sėkmingas kūrybiškas problemų sprendimas sapne. Mendelejevo lentelė ar „The Beatles“ daina „Yesterday“ taip pat atsirado sapnuose. Sapnuose atradimus padarė ne vienas Nobelio premijų laureatas. Pavyzdžiui, kaip atrodo benzeno molekulė, mokslininkas susapnavo. Taip pat sapne buvo sukurti eksperimento, įrodančio, kaip perduodami nervų impulsai kūne, apmatai.

„Senovės graikų laikais žmonės keliaudavo į dievo Asklepijo šventyklą ir ten laukdavo sapno, kuris duotų atsakymą į jiems svarbų klausimą. Šios praktikos turi realų pagrindą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, jog iš tiesų per dieną galima reflektuoti tam tikrą problemą ir sapne galbūt ateis sprendimas. Paprastame sapne sprendimo tenka laukti pasyviai, o sąmoningame sapne atsakymo galima ieškoti aktyviai. Pavyzdžiui, skaičiau vieno dailininko istoriją, kuris naktimis „vaikščiodavo“ po meno galerijas, o dieną patikusius paveikslus perpiešdavo. Sapnai – puikus mūsų kūrybiškumo pavyzdys. Juk sapne vaizduotei tenka sukurti visą pasaulį – su visomis spalvomis, vaizdais, architektūra, žmonėmis. Be to, sapnas – puikus savęs pažinimo šaltinis, kadangi tai iš esmės mūsų pačių vidinė erdvė. Įdomu yra pasikalbėti ir su sapnų personažais. Kaip pasakoja sapnuotojai, vieni personažai yra tarsi zombiai – jeigu jų ko nors paklausi, jie arba nieko neatsakys arba jų atsakymas bus nelogiškas, tačiau yra ir tokių, su kuriais galima labai giliai padiskutuoti. Taigi galima patyrinėti savo sapno erdvę, jos architektūrą, „gyventojus“. Aš esu bandęs medituoti sapne – tai taip pat pakankamai įspūdinga patirtis, kadangi budrumo būsenoje mus nuolat trikdo nesibaigiančios mintys, o sapne minčių srauto beveik nelieka“, - pasakojo T. Stumbrys.

Nuo ko pradėti norint sapnuoti sąmoningai

Ar kiekvienas žmogus gali išmokti sapnuoti sąmoningai? „O ar kiekvienas gali nubėgti maratoną? Jeigu jis turi pakankamai motyvacijos, anksčiau ar vėliau turbūt nubėgs, - perfrazavo pašnekovas. - Vieni žmonės natūraliai talentingi, kitiems reikia įdėti daugiau pastangų. Pažįstu merginą, kuri sąmoningai sapnuoja po penkis kartus kasnakt ir turi vos vieną nesąmoningą sapną per mėnesį. Tai, aišku, unikalus atvejis. Pastebėjau, kad dažniau sąmoningai sapnuoja tie žmonės, kuriuos vaikystėje kamuodavo košmarai. Greičiausiai jie patys rado būdą, kaip su jais tvarkytis. Aš nesu natūralus sapnuotojas, todėl man reikalingos technikos. Pastebėjau, kad jeigu sąmoningas sapnas atsiranda spontaniškai, o tu neturi aiškaus plano, ką nori padaryti, kartais iš tiesų nežinai, ko griebtis, todėl tiesiog pradedi skraidyti ar užsiimi kokia nors kita pramoga. Tačiau jei prieš miegą sau aiškiai pasakysi, ką norėtum nuveikti sąmoningame sapne, jei toks bus, gal ne iš pirmo karto, bet po kelių bandymų pavyks“.

Pradėti reikėtų nuo parengiamųjų technikų. Yra pastebėta stipri sąsaja tarp sąmoningo sapnavimo ir sapnų atsiminimo. Mat jei prastai atsimename sapnus, sąmoningo sapno taip pat neatsiminsime. Lavinti šį įgūdį padeda sapnų dienoraščio rašymas: jei nepavyksta atsiminti viso sapno, reikia užrašyti bent jo nuotrupas. Atsibudus verta dar kurį laiką pagulėti ir stengtis prisiminti, kas ką tik vyko galvoje. Kartais tokiu būdu atsigamina visas sapnas.

Taip pat egzistuoja tam tikros realybės patikrinimo technikos, padedančios atskirti, ar nesapnuojama. Pavyzdžiui, keletą kartų per dieną galime užsikimšti nosį ir pasitikrinti, ar galime išbūti nekvėpavę. Sapne oro mums nepritrūktų. Kitas būdas: pasižiūrėti, kiek yra valandų, nusukti žvilgsnį ir vėl patikrinti. Jei laikas labai nesikeičia, tai realybė. Panašus pavyzdys: perskaityti trumpą tekstą, nusukti žvilgsnį ir vėl jį perskaityti. Sapne nėra fiksuotų objektų ir tekstas greičiausiai jau būtų mutavęs. Žinoma, gyvenime mums nekyla abejonių, sapnuojame mes ar ne, todėl tokie pratimai iš pirmo žvilgsnio gali kelti juoką. Tačiau tokių įpročių formavimas dienos metu sukuria prielaidas, kad tą patį mes darysime ir sapne. Mat sapnų realybė tampriai susijusi su tuo, kas vyksta dieną.

Po tam tikrų technikų pusė tiriamųjų patyrė sąmoningus sapnus

„Dar viena metodika susijusi su nubudimu naktį. Kadangi REM fazių, per kurias paprastai sapnuojama, padažnėja ir jos pailgėja antroje miego pusėje, paryčiui labiau tikėtini ir sąmoningi sapnai. Todėl efektyvi technika yra nusistatyti žadintuvą pabusti po 6 valandų miego. Tokiu būdu yra nemaža tikimybė pataikyti į REM miego ciklo pabaigą, kad aiškiai atsimintume paskutinį sapną. Tuomet būtina išlipti iš lovos ir valandą laiko nemiegoti. Darėme tyrimus ir išsiaiškinome, kad pabūti nemiegojus valandą efektyviau nei pusvalandį. Per tą laiką verta užsirašyti paskutinį sapną ir išsianalizuoti, kokie elementai jame galėjo pasufleruoti, kad tai sapnas. Sapne vyksta labai daug nelogiškų dalykų, bet mes juos labai nekritiškai vertiname. Pavyzdžiui, jei dabar prabėgtų dramblys, mums tai sukeltų didžiulę nuostabą. Jei tai nutiktų sapne, atrodytų savaime suprantama.

Atlikus šias užduotis ir grįžus į lovą galima mėginti užmigti dviem būdais. Pirmu atveju reikia dar kartą mintyse pereidinėti paskutinio sapno situacijas, kuriose galėjome susivokti, kad tai yra sapnas, ir sau pasakyti, kad kitą kartą, pamatę panašią situaciją, suprasime sapnuojantys. Jei su šiomis mintimis užmigsime, yra gana nemaža tikimybė, kad pavyks. Antru atveju, reiktų bandyti išlaikyti savo sąmonę budrią, bet leisti savo kūnui užmigti. Tokiu būdu, yra įmanoma į sapną patekti tiesiogiai, nepraradus sąmoningumo užmigimo metu. Pavyzdžiui, užmigimo metu galima mintyse skaičiuoti, kol pajusime, kad jau atsidūrėme sapne. Aišku, gali ir nepasisekti, kai beskaičiuodami tiesiog užmigsime ar kaip tik nesugebėsime užmigti“, - aiškino sapnų tyrinėtojas.

Pasak jo, minėtos technikos, kaip parodė rezultatai, pakankamai efektyvios: pavyzdžiui, naudojant pirmąjį būdą, miego laboratorijoje apie 50 proc. tiriamųjų po jo taikymo patirdavo sąmoningą sapnavimą. Tuo tarpu kito tyrimo metu, kuomet buvo bandyta silpna elektros srove dirbtinai aktyvuoti smegenų žievės sritis, kurios, kaip pavyko nustatyti, įsijungia sąmoningo sapnavimo metu, stimuliavimas nebuvo reikšmingai veiksmingas.

Kūrybinės užduotys sapnuose sprendžiamos geriau nei loginės

Atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kokie mūsų sąmonės sugebėjimai atsiskleidžia miego metu ir kokį poveikį jie turi budrumo būsenai.

„Mes šiuo metu tyrinėjame, ar efektyvios sportininkų treniruotės sąmoningame sapne. Kol kas rezultatai dar tik preliminarūs. Tačiau mano darbo vadovas yra atlikęs tyrimą su monetų mėtymu į puodelį. Viena grupė treniravosi fiziškai prieš miegą, kita – sapne, trečia nieko nedarė. Paskutiniųjų rezultatai ryte nepagerėjo, o abi pirmos grupės rodė pažangą. Taip pat tyrėme, kiek sportininkų spontaniškai turi sąmoningus sapnus. Skaičiai nesiskiria nuo bendros populiacijos, tačiau netikėtas atradimas, kad nors sapnus jie prisimena prasčiau, paanalizavus proporciją, kiek iš prisimenamų sapnų yra sąmoningi, skaičiai didesni nei bendroje populiacijoje. Tačiau treniruojasi sapne vos 5 proc. sportininkų. Tiesa, dauguma iš besitreniruojančių teigė, jog po šių treniruočių jų rezultatai pagerėjo“, - pasakojo doktorantas.

Savo magistriniame darbe jis tyrinėjo, kaip sapnuose sprendžiamos kūrybinės problemos. Žmonės gaudavo loginę arba kūrybinę (sugalvoti metaforą tam tikrai situacijai) užduotį, o sąmoninguose sapnuose jiems reikėdavo rasti sapnų personažą ir paklausti atsakymo. Jei nepavykdavo, atsakymą ryte jie turėdavo sugalvoti patys, taigi buvo galima palyginti, kurie variantai geresni – atkeliavę iš sapnų ar sugalvoti budrumo būsenoje. Pasirodė, kad logines užduotis sapnų personažai sprendžia prasčiau, tačiau metaforas jie pateikia geresnes nei patys žmonės.

„Turėjome kitą tyrimą, kai sapnų personažų prašėme spręsti matematinius uždavinius. Tik 30 proc. atsakymų buvo teisingi, tačiau įdomu, kad dalino ir daugino jie lengviau nei atliko sudėties ar atimties veiksmus, nors pastarieji yra paprastesni. Taip pat įdomu, kad vyriški sapnų personažai vyrų sapnuose duodavo teisingesnius atsakymus nei moteriški sapnų personažai vyrų sapnuose arba vyriški bei moteriški personažai moterų sapnuose. Tad panašu, kad sąmoningi sapnai gali būti daug sėkmingiau taikomi ne loginiam ar matematiniam, o kūrybiniam problemų sprendimui. Pasak kitų tyrimų, žmonės, ką tik pažadinti iš REM miego, pateikdami žodžių asociacijas, būna daug kūrybiškesni nei visiško budrumo būsenoje ar pažadinti iš kitos miego fazės“, - teigė pašnekovas.