Daugiau žalos, nei naudos? Antioksidantai kūne saugo vėžį

Jie reklamuojami kaip apsaugos nuo ligų būdas, bet antioksidantų papildai vis labiau laikomi priešais, o ne draugais. Dabar žinome, kodėl: antioksidantai ne tik nuo DNR pažeidimų saugo sveikas ląsteles, bet taip pat ir vėžinėms padeda išvengti mūsų kūno gynybos.

Antioksidantai – cheminės medžiagos, tokios, kaip betakarotenas ir vitaminai C bei E, iššluojantys griaunančius laisvuosius radikalus, atsirandančius dėl mūsų ląstelių energijos metabolizmo. Nauji atradimai gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie tyrimai, ypač rūkančiųjų, parodė, kad antioksidantai padidina, o ne sumažina vėžio atsiradimo riziką.

Pavyzdžiui, 2011 m. prostatos vėžio prevencijos tyrime, vyrams, vitaminą E naudojusiems 5,5 metų, buvo 17 procentų didesnė tikimybė susirgti, nei vyrų, naudojusių placebo.

Dabar tyrimuose su pelėmis surastas tikėtinas paaiškinimas, bent jau plaučių vėžio atveju. Panašu, antioksidantai padeda ankstyviems augliams išgyventi ir augti, apsaugodami juos ir jų DNR nuo laisvųjų radikalų žalos.

Jie tai atlieka, deaktyvuodami p53 geną, vadinamą genomo sargybiniu, kurio pareiga yra ląstelių su DNR defektais, taip pat ir vėžinių, naikinimas. „Iš esmė antioksidantai išjungia p53,“ o tai reiškia, kad vėžio ląstelės gali netrukdomos augti, sako komandos vadovas Martinas Bergö iš Gothenburgo universiteto Švedijoje.

Siekdamas išsiaiškinti, kas čia vyksta, Bergö su kolegomis sukėlė mažus plaučių vėžius pelėms ir tada davė joms antioksidantų. Iš gydytų pelių, pusė gavo vitaminą E, o kita pusė – antioksidantą N-acetil cisteiną (NAC), vaistą, skiriamą sumažinti gleivių kiekį žmonėms, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL).

Visiškas išjungimas

Rezultatai buvo dramatiški. „Kurį nors antioksidantą gavusių pelių auglių skaičius, dydis ir agresyvumas padidėjo triskart, lyginant su jų negavusiomis pelėmis,“ sako Bergö. „O išgyvenamumas sumažėjo mažiausiai 50 procentų.“

Kiti eksperimentai su žmogaus auglių ląstelių kolonijomis ir pelėmis parodė, kad gavę antioksidantų, jie augo greičiau. Negana to, dramatiškai sumažėjo p53 geno aktyvumas, kas rodo, jog, antioksidantai išjungė geno gebėjimą aptikti ir naikinti defektyvias ląsteles. Bergö stebėjimais, antioksidantų poveikis auglio augimui buvo toks pat, kaip visiškai išjungus p53 geną.

Bergö sako, kad rezultatai rodo riziką tik žmonėms, jau turintiems nedidelius auglius plaučiuose, ar yra jų rizikos grupėje. „Mūsų tyrimas nieko nepasako apie antioksidantų naudojimą sveikiems žmonėms, ir riziką susirgti vėžiu ateityje,“ pabrėžia jis. „Bet jei sergate plaučių vėžiu, ar didesnę plaučių vėžio riziką, nes rūkote ar sergate LOPL, mūsų rezultatai rodo, kad antioksidantai paskatintų bet kokių auglių augimą, tad naudokite juos atsargiai, arba iš viso nenaudokite.“

Subalansuota dieta

Taipogi susirūpinta, kad antioksidantai gali trukdyti vėžio gydymui, sako Emma Smith, Cancer Research UK atstovė. „Rekomenduojame žmonėms laikytis sveikos subalansuotos dietos, kuri turėtų suteikti visas reikiamas maistines medžiagas be papildų naudojimo,“ sako ji.

Shyam Biswal iš Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos Baltimorėje sako, kad kitas žingsnis bus išsiaiškinti, ar NAC ir kiti antioksidantai sukelia auglius pelėms, turinčioms didelę auglių atsiradimo riziką dėl poveikio karcinogenais, taip pat išvestoms, kad turėtų šią ligą. „Taip pat reikia daugiau LOPL pacientų tyrimų,“ sako jis.

Bergö planuoja planuoja atlikti kai kuriuos iš šių darbų, taip pat ištirti antioksidantų poveikį kitoms vėžio rūšims, tarp kurių piktybinės melanomos ir žarnyno vėžiai.

Žurnalo nuoroda: Science Translational Medicine, DOI: 10.1126/scitranslmed.3007653

Andy Coghlan
New Scientist