Statinai gali sulėtinti vėlyvos stadijos išsėtinės sklerozės progresavimą

Pasaulyje beveik 2,3 mln. žmonių serga išsėtine skleroze. Iš jų dviems trečdaliams išsivystys pažengusi šios ligos forma. Nors ankstyvai šios ligos formai, vadinamai pasikartojančiai-remituojančiai išsėtinei sklerozei (relapsing-remitting MS), gydymas egzistuoja, tačiau pažengusiai ligos formai – antrinei progresuojančiai išsėtinei sklerozei (angl. secondary progressive MS - SPMS) – gydymo nėra.

Mokslininkų komanda, vadovaujama Jeremy'io Chataway'aus iš UCL, atsitiktinai pasirinktiems žmonėms, sergantiems SPMS, du metus kiekvieną dieną skyrė dozę statinų arba placebą. Mokslininkai nustatė, kad gaunančių statinus grupėje net 43% sumažėjo smegenų susitraukimas – ligos progresavimo žymuo – lyginant su gavusiais placebą. Be to, statinus gaunančiųjų būklė blogėjo daug lėčiau nei placebą, vertinant pagal įvairias neįgalumo skales.

Dėl trumpo tyrimo laikotarpio, mokslininkai geriausiu atveju manė nustatysiantys tik 20% ar 30% lėtesnį smegenų traukimąsi, ir nesitikėjo dar aptikti pagerėjimo, vertinant negalią, nes simptomai kinta labai pamažu. „Pirminis rezultatas buvo susijęs su smegenų atrofijos greičiu, todėl bet koks pagerėjimas gyvenimo kokybės atžvilgiu yra pliusas,“ sako Chataway'us. „Mes to nesitikėjome, tad, turint galvoje mažą tyrimo apimtį, tai buvo lyg glajus ant torto.“

Daug skirtumų

Vertinant neįgalumą, balų skirtumai nebuvo dideli, tačiau svarbūs tiriamiesiems. Vienas vertinimas, atliekamas gydytojų, buvo nuo 0 iki 10 balų (0 reiškia visiškai sveiką asmenį). Pradėjus tyrimą, abiejų grupių vidutinis įvertinimas buvo apie 5,8. Tyrimo pabaigoje balų vidurkis statiną gavusių grupėje buvo 5,93, o placebo grupėje – 6,35. „Gal ir neatrodo daug, tačiau pakitimas nuo 6 iki 6,5, gali reikšti skirtumą tarp judėjimo su viena lazda ir judėjimo su dviem lazdomis, o 7 balai – judėjimą vežimėlyje,“ sako Chataway.

Antroje neįgalumo skalėje, kur buvo vertinama nuo 29 iki 116 balų (sunki negalia), o vertinimą atliko patys dalyviai, rezultatai buvo panašūs į pastebėtus gydytojų. Gavusių statinus vidurkis buvo 70,1 po 2 metų, o kitoje gavusių placebo grupėje – 76,1, kai pradinis lygis buvo 70. Šis tyrimas buvo atliktas visiškai „aklai“, siekiant išvengti šališkumo.

„Nėra gydymo, galinčio sustabdyti blogėjančią ligonių būklę, sergant progresuojančia išsėtine skleroze, todėl šie rezultatai ypač džiugina,“ sako Susan Kohlhaas iš Išsėtinės sklerozės draugijos Didžiojoje Britanijoje.

Šiuo metu Chataway'us tikisi papildyti rezultatus didesniu, 3 metų trukmės tyrimu, kuriame dalyvautų 900 žmonių, sergančių progresuojančia išsėtine skleroze, ir įsitikinti, kad negalios sumažėjimas įvyko dėl statinų vartojimo, o ne dėl gryno atsitiktinumo.

Žurnalo nuoroda: The Lancet, DOI:10.1016/S0140-6736(13)62242-4

autorius
New Scientist № 2961