Kur du pešasi, trečias lieka kaltas - pacientai Vilniuje moka „baudas“ už greitąją pagalbą

Pacientai bauginami: diagnozė nepasitvirtins, teks susimokėti

Šį mokestį galima vadinti savotiška bauda už tai, kad gaišinate ligoninės medikus, jeigu jiems pasirodys, kad jūsų skausmai ir liga ne tokie baisūs, kaip jums ar net greitosios pagalbos medikams pasirodė, ir jus galima gydyti ne skubiai, bet įprasta tvarka. Tokią istoriją teko išgyventi bent trims TV3 laidos „Savaitės komentarai“ pacientams.

Štai merginai vieną vakarą sparčiai pradėjo blogėti sveikata. Iš pradžių ėmė kamuoti peršalimo ir akių uždegimo simptomai, o vėliau užpuolė kone alerginis dusulys. Iškviesta greitosios pagalbos medikė po apžiūros pasiūlė vykti į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę (RVUL), tačiau čia mokesčius mokančiai merginai teko susimokėti, liaudiškai tariant, baudą.

„Išrašė man siuntimą pas gydytoją, vaistų gydymuisi, tada griežtu balsu atsisuko ir paklausė: „O jūs žinote, kad jums teks susimokėti?“ Tu esi ir taip išsigandęs, nesupranti, kas įvyko, nes tave kamuoja skausmai, kurių iki tol nebuvai patyręs, o gydytojas dar tau priekaištauja, ko tu čia atvažiavai“, – pasakojo Gintarė „Savaitėms komentarams“.

Dar vieną merginą medikai gąsdino bauda todėl, kad ji į ligoninę atvyko savarankiškai su gerklėje įstrigusia žuvies ašaka. Jai buvo pasakyta: „Nerasime svetimkūnio, mokėsite pinigus“.

O štai vaikinas, po darbo vykęs namo ir pusiaukelėje pasijutęs blogai, tačiau pats atvažiavęs į ligoninę, nes buvo visai šalia jos, priimamajame gavo perspėjimą – nepasitvirtins diagnozė dėl širdies veiklos sutrikimo, teks susimokėti. Laimė, kaip jis sako, pokalbį girdėjo ligonį atvežusi greitosios pagalbos medikė. Moteris vyrą pasivedė į šalį ir patarė važiuoti namo ir išsikviesti greitąją. Neva atvykę medikai ir kraujo spaudimą pamatuos, ir reikiamą pagalbą suteiks.

Ligoninė nesigina, kad mokestis čia imamas kaip ir bet kurioje skubios pagalbos ligoninėje, bet paaiškina, kad 42,10 litų imama už tai, kad žmogui atliekama tai, ką galėjo atlikti poliklinikos medikai, ir skubi pagalba jam nebuvo būtina.

„Kad Greitoji pagalba bijo palikti žmogų, aš žinau. Pats ten dirbau ir žinau, kad išvažiuodamas iš paciento tu visada galvoji, ar nėra taip, kad kažko nepastebėjai. Neduok Dieve, kažkas atsitiks. Nerimo jausmas visada yra. Tačiau jeigu viena medicininė įstaiga formaliai nustatė, kad yra problema, o ji pasitvirtina arba nepasitvirtina, pacientas dėl to nekaltas“, – „Savaitės komentarams“ teigė RVUL Planinės pagalbos skyriaus vadovas Michailas Bravermanas.

VLK: ligoninė mokestį ima teisėtai

Valstybinė ligonių kasa ligoninę gina – esą ši turinti teisę tam tikrais atvejais iš žmonių imti papildomus pinigus. Pasak jos atstovo Viačeslavo Zakso, dažniausiai taip būna, kai gydytojas nustato, kad pacientas kreipiasi pats, kad būtinosios pagalbos nėra. Tada pacientas, kaip ir bet kurioje įstaigoje, gali pasirinkti – kreiptis planine tvarka, kai konsultacija paskiriama po tam tikro laiko, arba pasinaudoti ministro įsakymo nustatyta tvarka, pagal kurią susimokėjus konsultaciją galima gauti iš karto.

Pasak M. Bravermano, greitosios pagalbos medikams neva naudinga vežti kuo daugiau ligonių. Esą už kiekvieną atvežtą pacientą įstaigai mokami papildomi pinigai, todėl kartais nutinka taip, kad už apžiūrą, kuri buvo neskubi, moka greitosios pagalbos įkaite tapę pacientai. Paskaičiuota, kad iš 100 atvykusiųjų į ligoninę vos 35 būtina skubi pagalba, visi kiti būtų galėję arba patys gelbėtis, arba tai galėjo padaryti greitosios medikai.

Paaiškėjo, kad karas tarp greitosios pagalbos tarnybos ir ligoninės vyksta jau ne vienerius metus. „Mes kartu teikiame skubią pagalbą, todėl turime vienas kitą suprasti, tačiau finansiniai reikalai mus išskirstė“, – svarstė M. Bravermanas.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (VGMP) stoties vadovas Tadeuš Rodz už savo darbuotojus stoja mūru, esą nė vienas pacientas į ligoninę nebuvo nuvežtas be reikalo. „Tai netiesa. Nežinant apmokėjimo modelio, taip kalbėti nekompetetinga. Pagal mūsų apmokėjimo modelį mums tikrai nuostolinga važiuoti į šoną, dėl to kenčia ir operatyvumas. Kai, pavyzdžiui, yra ūmus atvejis, reikia greitai nuvažiuoti, o brigada yra užimta, pacientu, kuris į gydymo įstaigą galėtų kreiptis pats“, – tikino jis.

Valstybinė ligonių kasa taip pat patvirtino, kad tarnybos finansavimas nuo ligonių skaičiaus tikrai nepriklauso. Pagrindinė dalis finansavimo skiriama pagal pacientų, kurie gyvena tam tikroje teritorijoje, skaičių. Tiesa, žadama aiškintis, kodėl pacientai tampa gydymo įstaigų karo įkaitais, ar pasipelnyti norinčios gydymo įstaigos kartais nepiktnaudžiauja, liepdama susimokėti už neva nebūtinąją, neskubią medicinos pagalbą.