Esame nepataisomi mėsėdžiai: lietuviai savo poreikiais lenkia daugelį pasaulio šalių

JAV išlieka pagrindinė pasaulio jautienos tiekėja ir viena didžiausių vartotojų. Tačiau maždaug 2010-aisiais paukštienos suvartojimas šioje šalyje viršijo suvartojamos jautienos kiekį. Apskritai JAV jautienos suvartojimas piką pasiekė maždaug XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje ir nuo to laiko tik krenta. Keista, ar ne? Mėsos suvartojimas taip pat krito Argentinoje, manoma, jog to priežastis galėjo būti supratimas apie neigiamus padidėjusio cholesterolio lygio padarinius bei prastesnė ekonominė situacija. Mažiau mėsos vartojama centrinėje Afrikoje, Australijoje.

Tačiau kai kurios šalys ką tik sulaukė galimybės įpirkti mėsą. Ir šiose šalyse mėsos vartojimas yra palaima, apie jokias etines priežastis ar sveikatą niekas net nediskutuoja.

Pasaulio „plėšrūnai“

Tuo metu mokslininkai skaičiuoja, jog 2050-aisiais žmonijos populiacija perkops 9 milijardus. Būtent tuomet kad užaugintume visiems 9 milijardams reikiamą galvijų kiekį, turimus pasėlių plotus reikės padvigubinti. Vadinasi... reikės papildomos planetos?

„National Geographic“ skelbia viso pasaulio mėsos poreikio pokyčių žemėlapį. Didžiojoje dalyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mėsos poreikis nuo 1960-ųjų išaugo 50 proc. Poreikis dvigubėjo arba trigubėjo Lenkijoje, Šiaurės šalyse – Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje.

Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje geidžiančiųjų mėsos atsirado 5 ar 6 kartus daugiau nei praėjusio amžiaus viduryje.

Tačiau Europoje mėsos suvartojimas auga palyginti lėtai. Štai Kinija šiuo metu suvartoja iki 15 kartų daugiau mėsos nei 1960-aisiais.

Jei skaičiuotume kalorijas, kurias per vieną dieną iš mėsos produktų gauna skirtingų žemynų gyventojai pirmautų vis tik ne amerikiečiai o Australijos ir Okeanijos gyventojai. Šiuose žemynuose vienas žmogus per dieną suvartoja 474 kalorijas mėsos.

Amerikiečiai per dieną suvartoja 362 kalorijas, nedaug nuo jų atsilieka ir europiečiai – 347 kalorijos iš mėsos produktų per dieną. Mažiausiai mėsos, nenuostabu, valgo afrikiečiai – jie suvartoja 88 kalorijas mėsos produktų per dieną.

Jei panagrinėtume skirtingų šalių duomenis, daugiausia mėsos pagal tą patį kalorijų per dieną vienam žmogui matą suvartoja Argentina, Prancūzija ir Kinija. Netoli yra ir apie 250 kalorijų mėsos per dieną suvartojantys vokiečiai, italai bei ispanai.

Mažiausiai – Nigerija, Bangladešas, Indija – šių šalių vidurkis artėja prie 0 kalorijų per dieną.

Lietuviai - tarp daugiausiai mėsos suvartojančių šalių

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lietuviai 2012-aisiais metais suvartojo maždaug 65 kilogramus mėsos vienam gyventojui per metus. Galima nesunkiai suskaičiuoti, jog tai yra 178 gramai mėsos produktų per dieną. Tarkime, kad 100 gramų mėsos (kiaulienos arba jautienos) yra apie 300 kalorijų. Tuomet lietuviai suvartoja apie 534 kalorijas mėsos per dieną. Tokiu kiekiu aplenkiame ne tik prancūzus, bet ir Australijos gyventojus.

Pasaulinį mėsos suvartojimo žemėlapį (kilogramais per metus vienam žmogui), galite pamatyti ČIA.

Lietuvą nenumaldomu potraukiu mėsai lenkia JAV, Australija, Kanada ir kai kurios Vakarų Europos šalys.

Vis tik Lietuvoje visų rūšių mėsos suvartojimas nuo 2008-ųjų metų pamažu krenta. Mėsos poreikis mažėja po 1-2 kilogramus vienam žmogui kiekvienais metais.

2012-aisiais vienam Lietuvos gyventojui tenkantis suvartotos jautienos kiekis per metus buvo 4 kilogramai. Užtat kiaulienos kiekvienas vidutiniškai suvartojome po 44 kilogramus, paukštienos – 23 kilogramus.

Medžioklė - baisiau už skerdyklas

Ar šios rūšies mėsa kenkia mums ir planetai? Uždrausti vartoti mėsą, kurią kai kurie aplinkosaugos aktyvistai jau prilygina cigaretėms, negali niekas. Tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimas.

Mėsos pramonės priešininkai pateikia argumentus, jog pramoniniu būdu auginami gyvuliai šildo pasaulio klimatą, užima daugybę plotų, kuriuos būtų galima panaudoti pamaitinti didesniam kiekiui žmonių, teršia mūsų planetą ir eikvoja jos išteklius. Jau atmetant etinį aspektą, kad milijonai galvijų skerdžiami ir auginami toli gražu ne geromis sąlygomis.

Kiti atkerta, jog mėsa skani, kaloringa, taigi, ilgam suteikia energijos, jos poreikis pasaulyje auga, tad kodėl reikėtų jį stabdyti? Gaminkime dar daugiau – tegu ekonomikos kreivė nuolat kyla.

Vis tik karvių ir viščiukų fermose apsilankęs portalo „National geographic“ žurnalistas padarė išvadą, jog, vertinant iš gyvūnų gerovės perspektyvos, galvijai turi geresnes augimo ir gyvenimo sąlygas. Jis taip pat įvertino, jog standartinė skerdykloje atliekama procedūra, kai gyvulys pirmiausia apsvaiginamas smūgiu į galvą, jam atrodo mažiau žiauri už eilinę medžioklę.

Yra dar vienas aspektas. Viščiukai, sugrūsti į didžiulį angarą, JAV užauginami vos per septynias savaites. Galvijai auginami apie 5 mėnesius, mėsos pramonėje neišvengiama įvairių augimą ir masės kaupimą skatinančių vaistų, hormonų.

Jautienai, priešingai nei bet kokiais kitai mėsai, pagaminti yra sunaudojama bene dvigubai daugiau vandens, pašarų ir kitų žemės išteklių.

Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija praėjusiais metais suskaičiavo, jog mėsos (konkrečiai – jautienos) pramonė yra atsakinga už 6 procentus į atmosferą išskiriamų šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD).

Tačiau trečdalis šių dujų išsiskiria auginant ir transportuojant grūdus – galvijams reikiamus pašarus. Taigi, jei visi nustotume valgyti jautieną, stipriai nesumažintume klimatą šildančių dujų išsiskyrimo.

Grūdus vis tiek reikėtų auginti ir juos transportuoti – juk pasaulyje būtų gausu alkanų burnų.

Iš galvijų mėšlo išsiskiria metanas – šios dujos yra vienos iš klimato „šildytojų“. Tačiau jei visoje Amerikoje neliktų nė vieno galvijo, šių dujų išmetimus į aplinką pavyktų sumažinti vos 2 proc.

Vis tik mokslininko A. N. Hristovo teigimu, 50 milijonų bizonų, kurie klaidžiojo Amerikos apylinkėmis iki tol, kol čia įsikūrė pirmieji gyventojai, išskirdavo didesnius kiekius metano, nei visi dabar šiame žemyne auginami gyvuliai.