| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Smegenyse rastas prisiminimų „įjungimo“ mygtukas
|
(
(
Ar norėtumėte atsiminti viską, ką iki šiol matėte? Naujas mokslininkų atradimas suteikia vilčių, kad vieną dieną tai bus įmanoma – atrasta molekulė, kuri gali „įjungti“ visus prisiminimus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Mokslininkai iš McGillo Sveikatos centro Kanadoje rado molekulę FXR1P, kuri sustabdo smegenis nuo prisiminimų kaupimo. Nuslopinę molekulę pelių smegenyse mokslininkai rado būdą, kaip „atrakinti“ atsiminimus ir pagerinti neurolingvistinę smegenų veiklą. FXR1P yra baltymas, priklausantis molekulių šeimai, kurios susijusios su naujų jungčių smegenyse formavimu, rašo sciencealert.com. Mokslininkai iki šiol jau žinojo, kad tam, jog būtų išsaugoti prisiminimai, smegenyse turi būti pagamintos tam tikros molekulės. Jei tai nenutinka, mes negalime prisiminti įvykio. Tačiau kanadiečių tyrimas yra pirmasis, kurio metu pastebėta, jog baltymas FXR1P gali būti atsakingas už prisiminimų formavimo proceso sustabdymą. „Mūsų tyrimai rodo, kad smegenyse yra svarbus baltymas, kuris stabdo prisiminimų formavimui reikalingų molekulių gamybą. Kai šis stabdantis baltymas yra slopinamas, smegenys gali sukaupti daugiau informacijos“, – sakė neurologas ir tyrimo vadovas Keitgas Murai'us. Kad ištirtų, kaip FXR1P gali trikdyti prisiminimus, mokslininkai pašalino baltymą iš tam tikrų pelių smegenų dalių ir atrado, kad tuose smegenų regionuose molekulės, kurių reikėjo naujų atsiminimų sujungimui, buvo gaminamos gerokai didesniais kiekiais, o tai lėmė geresnę pelių atmintį. Teoriškai baltymas galėtų padėti mokslininkams pakeisti neuroplastiškumą – smegenų galimybę keistis, sveikti, augti ir reaguoti į naują informaciją. Ateityje bus ketinama išsiaiškinti, ar FXR1P žmonių smegenyse turės tą patį vaidmenį, kaip ir pelių. Jei rezultatai bus teigiami, FXR1P galėtų padėti išgyti neurodegeneracinėmis ligomis sergančius žmones. Tyrimo rezultatai išspausdinti atviros prieigos žurnale „Cell Reports“. | ||||||
Įdomiausi
.png)
100
(0)
.jpeg)
