Medicinos naujovė, apversianti mūsų gyvenimus aukštyn kojomis (Video)

Atsakymas – ne. Tačiau šį faktą mūsų visuomenė yra linkusi tiesiog ignoruoti. Farmacininkai preparatus vis dar kuria statistiniam gyventojui, nepaisydami to, kad daugelis iš mūsų gerokai nukrypstame nuo mokslininkų apibrėžtų „vidutinio“ organizmo normų. Pavyzdžiui, antidepresantai yra veiksmingi tik 62% juos vartojančiųjų pacientų, o tarp besigydančių vėžį žmonių, preparatų neveiksmingumo lygis išauga iki 75%. Štai čia išryškėja ir kitos, su šia statistika susijusios problemos – gydymo metu neretai ne tik, kad nepasiekiamas norimas rezultatas, tačiau atsiranda pašaliniai negalavimai: komplikacijos, „atkritimai“, kitų (sveikų) organų funkcijų sutrikimai... Kartais, kol pakyla iš ligos patalo, pacientas turi ištverti begalę ne visada veiksmingų procedūrų bei suvartoti neįtikėtiną kiekį vaistų. Tai verčia jį pasijusti greičiau „bandomuoju triušiu“, nei medicinos profesionalų rankose atsidūrusiu žmogumi. Kodėl tai vyksta? Pirmiausia todėl, kad net ir geriausi pasaulio mokslininkai mažai gilinasi į tai, kaip skirtingi žmonės reaguoja į skirtingus gydymo metodus. Galima sakyti, kad moto – „vienas dydis visiems“ medicinos pasaulyje yra klasikinė taisyklė, kurios ilgus dešimtmečius farmacijos bei medicinos įmonės dėl patogumo ar techninių galimybių stokos nesistengė sulaužyti. Bent jau iki šio amžiaus pradžios... Mokslo pažangai į priekį šuoliuojant jau ne septynmyliais, o šimtamyliais žingsniais, atsirado ir kitokios – efektyvesnės medicinos poreikis. Taip prieš dešimtmetį ėmė formuotis personalizuotos medicinos užuomazgos, kurios nors sunkiai, tačiau vis atkakliau skinasi kelią į kasdienį žmonių gyvenimą. Personalizuota medicina (ang. personalized medicine) – tai gyvo organizmo sveikatos priežiūros metodas, kai molekulinių tyrimų pagalba yra nustatomi individualių genų, gaminamų baltymų bei receptorių pokyčiai. Šie duomenys padeda išsiaiškinti tikslią diagnozę, parinkti gydymą be šalutinio poveikio, sekti ligos eigą ir netgi sukurti naujus preparatus, idealiai tinkančius konkrečiam pacientui. Nuo tradicinės medicinos ji skiriasi tuo, kad ligos stadija nustatoma molekuliniame lygmenyje, o ne jau sužinojus patologinio tyrimo rezultatus. Plačiausiai šie molekuliniai tyrimai yra taikomi onkologijos srityje. Ir ne veltui – dauguma vėžinių susirgimų kyla dėl organizmo genetinės medžiagos (DNR) pakitimų. Šios patologijos, kaip ir kiekvienas žmogaus kūnas yra unikalios, todėl vėžys – viena sunkiausiai pagydomų ligų. Pasaulyje kasmet ja suserga apie 15 mln. gyventojų, o miršta apie 8 mln., todėl investicijos į onkologinių susirgimų tyrimus tokiems medicinos inovacijų koncernams, kaip „Pfizer“, „Roche“ ar „Bayer“ tampa vis svarbesniu prioritetu.

„Kiekvienas auglys turi savo istoriją. Pasikeičia net keletas genų, kol sveikos somatinės ląstelės išsigimsta, pradeda nevaldomai dalintis ir galiausiai virsta piktybiniu augliu“, – aiškina „Bayer“ sveikatos priežiūros skyriaus daktaras bei onkologijos tyrimų molekuliniame lygmenyje departamento vadovas Dominikas Mumbergas. Pagrindinis jo darbo tikslas yra surasti optimaliausią būdą, kaip pasinaudojus DNR analize, sudaryti detalų genetinį naviko profilį, dar prieš tai, kai vėžiu sergantis pacientas pradeda gydymą. Kitaip tariant, nustatyti pakitusių genų sekas ir suteikti onkologams atspirties tašką personalizuotam vėžio susirgimų gydymui.

„Ateityje tie patys vaistai nebebus skiriami visiems ta pačia liga sergantiems ligoniams. Greičiau tik ypatingoms pacientų grupėms, kurių molekuliniai profiliai sutampa“, – priduria jis.