Penktadienis, 13-oji: kodėl ši diena kelia panišką baimę?

Iš 13 paskutinės vakarienės dalyvių vienas kurių buvo išdavikas...

Sveikas protas sako, kad tai – senos legendos ir prietarai, o šiuolaikinė statistika – kad penktadienį, 13-ąją, tikrai dažniau lūžta kojos ir ištinka nesėkmės. Tad gal verta pasekti kai kurių amerikiečių pavyzdžiu ir šiandien neiti į darbą?.. Jei atleis, irgi turėsime pasiteisinimą – tokia diena!

Iš kur ta skaičiaus baimė?

2004 m. sėdėjau Las Vegaso viešbučio „Treasure Island“ keturioliktajame aukšte ir niekaip negalėjau suprasti – kam reikia tryliktą aukštą vadinti keturioliktuoju? Gerai, lošėjai nenori gyventi tryliktajame – nelaimingas. Bet jei jį pavadinsi keturioliktu, jis juk nenutols nuo žemės. Kita vertus, pats dėl to daug galvos nesukau – lošti nesiruošiau, o prietarais netikiu – ne amerikietis (matyt, todėl ten ir apgyvendino).

O amerikiečiai dar ir kaip tiki. Gal pastoriai bažnyčiose vaikystėje pernelyg įtaigiai pasakojo apie trylika vyrų, susėdusių paskutinės vakarienės – dabar jie tiki, kad jei tiek žmonių vakarieniauja, vienas jų per metus mirs. Gal tėvai įtaigiai gąsdino, kad raganų susirenka po trylika. O gal laikraštyje perskaitė, kad jei tavo vardas ir pavardė turi 13 raidžių – tapsi prakeiktuoju.

Nagi, pažiūrėkime: maniakas Džekas Skerdikas (Jack the Ripper – 13), žudikas Čarlzas Mensonas (Charles Manson – 13), 17 vyrų ir berniukų nužudęs Džefris Dameris (Jeffrey Dahmer – 13), 30 moterų žudikas ir žagintojas Teodoras Bandis (Theodore Bundy – 13)… Tiek to, netęsiu – nes dar, žiū, ir pilnatis užslinks.

Taigi, 13 namo aukštas dar niekis – nemažai miestų toje gatvių be pavadinimų šaly neturi net 13 gatvės. O turkai, pavyzdžiui, taip vengė skaičiaus 13, kad jau XIX a. jis praktiškai išnyko iš jų kalbos! Ir tegul kinai su japonais vadina tą skaičių laimingu kiek nori – jie ten, kitoje Žemės pusėje, daug ką daro priešingai – net ir kiaulieną cukrum gardina…

Mums pakanka ir kosminės ekspedicijos į Mėnulį „Apollo 13“ laivu. Gerai, startavo jis ne 13, o balandžio 11 dieną. Tačiau – 13 val. 13 min. Aišku, išsilavinę ir visai neprieštaringi NASA darbuotojai niekada nesusimąstė, kuo gresia 13-osios misijos laivo startas 13 val. 13 min. Kuo tai baigėsi?

Balandžio 13 d., skriejant nelabai toli nuo Mėnulio, sprogo vienas laivo deguonies bakų. Sugedo baterijos, išsijungė gyvybės palaikymo sistema ir šąlanti komanda gyva liko tik dėlto, kad pasislėpė ankštame atsarginiame modulyje, kuriame ir tūnojo iki grįžimo. Gerai, kad bent Mėnulyje nenusileido – būtų ten dar 13 dienų ilgesingai žiūrėję į Žemę, kol visas deguonis pasibaigtų. Ir kas po šito nepatikės mirtina skaičiaus 13 galia?

Teisingai – aš vis dar netikiu. Tačiau neužmirškime penktadienio.

Nerimas dėl penktadienio

Kadaise garsus rusų aktorius A. Mironovas dainavo, kad nelaiminga diena yra pirmadienis. Kai kam gal ir taip – vis dar pagirios, o jau į darbą. Lietuviai naujausių laikų istorijoje turi tik vieną nelaimingą naktį (mokesčių perversmo) ir vieną nelaimingą mergaitę (vietovės, kaip ir Voldemorto vardo, neminėsime). Tačiau save gerbiantys vakariečiai bijo penktadienių.

Prietarai skelbia: „Nekeisk patalų penktadienį, nes bus blogi sapnai“, „Nekirpk nagų penktadienį, ateis liūdesys“, „Nesileisk penktadienį į kelionę – nepasiseks“. Perskaičius kelis kartus tampa akivaizdu, kad prietarus kūrė paprasčiausi tinginiai, tačiau ir rimti jūreiviai jau nuo senų laikų penktadieniais tikrai bijojo plaukti į jūrą.

Iš lūpų į lūpas keliauja istorija apie garlaivį, pavadintą „Penktadienis“, kurį Didžiosios Britanijos valdžia taip pavadino tyčia, kad įveiktų jūreivių prietarus. Laivo kylį užbaigė penktadienį, laivą į vandenį nuleido penktadienį ir į pirmą kelionę pasiuntė penktadienį. Laivas išplaukė ir niekada negrįžo.

Deja, ir tai nieko neįrodo. Ypač – žinantiems, kad tokio laivo nebuvo, o istoriją 1970 m. transliuotam BBC televizijos šou sukūrė komikas Dave’as Allenas. Bet juk iš piršto niekas niekada nieko nelaužia, ar ne?

Kas sukūrė prietarus?

Įdomus faktas yra tai, kad tą skaičių baimę mums atnešė krikščionybė. Kada Ievą Adomą obuoliuku pavaišino? Penktadienį! Kada įvyko didysis tvanas? Penktadienį! Dievas Babelio bokšto statytojų kalbas sujaukė irgi penktadienį! Ir tikrai neužmiršome, kad Jėzų Kristų nukryžiavo penktadienį.

Dėl nukryžiavimo viskas aišku – senovės Romoje, o vėliau ir Didžiojoje Britanijoje penktadienis buvo oficiali bausmių vykdymo diena. Kita vertus, sunku tai pavadinti nelaime. Kadaise prastuomenė linksminosi žiūrėdama korimus, dabar – chorų karus su žvaigždžių duetais (sunku pasakyti, kas atrodo liūdniau).

Tačiau daugeliui pagonių penktadienis buvo didžiulė šventė – kam šabas, o kam – vedybų, vaisingumo ir sekso deivės Frėjos šlovinimo metas. Tą dieną pagonys stengėsi kelti vestuves (daugelis lietuvių vis dar širdyje pagonys), o mylimas Frėjos gyvūnas buvo katė. Atėjo krikščionys, folkloro kūrėjai tuoj pat prisitaikė ir paskelbė sekso deivę kartu su jos kate ragana. Štai jums ir juoda katė su penktadieniu (atsiprašau, Robinzonai, nevykęs tavo draugo vardas).

Senovės egiptiečiai skaičių 13 laikė mirties skaičiumi ir… labai tuo džiaugėsi. Jie teigė, kad gyvendami įveikiame 12 pakopų, o 13-oji – aukščiausia ir svarbiausia – yra mirtis. Deja, kažką viena ausimi nugirdusiems jų palikuonims, matyt, mirties šlovingumas iš galvų greitai išgaravo ir liko tik „13“ bei „į dulkę pavirsi“. Šiurpu ir verta baimės.

Įdomi ir patriarchalinių religijų įsigalėjimo teorija. Daugelis nė nesusimąstome, tačiau moterų metų ciklas, kaip ir mėnulio, turi 13 dalių. Aiškiname – ir mėnulis, ir menstruacijos (dažniausiai) kartojasi kas 28 dienas. 364 metų dienas padaliname iš 28 ir gauname… 13 ciklų. Taigi, kai mamutą įveikę vyrai nusprendė, kad nėra čia ko žaisti su sodinukus laistančiomis moterimis, įvedė dvylikos mėnesių saulės kalendorių ir 12 tapo tobulu skaičiumi, o 13 – kaip penkta šuns koja. Dvylika mėnesių, dvylikos valandų diena, dvylikos – naktis, tryliktas, kaip sakoma, nereikalingas.

Paraskevidekatriafobija

Nelaimingas penktadienis, sujungtas su nelaime nešančiu skaičiumi trylika, virsta nelaimingiausiu penktadieniu. Šiais metais, beje, nusimato trys tokie penktadieniai, kurie kartosis kas trylika savaičių. Oi, žinojo tie majai, kada kalendorių baigti (informacija besikasantiems slėptuves – dėmesio, jos irgi šiame pasaulyje).

Anot šaltinių, penktadienio, 13-osios, baimė – labiausiai paplitęs prietaras XXI a. Amerikoje. Štai ką gali padaryti vienas prastas trylikos dalių siaubo filmas ir pagrindinis jo herojus – Džeisonas (žaliam jaunimui aiškinu – buvo toks siaubo filmas „Penktadienis 13“). Beje, neracionali, mistinė šios dienos baimė turi netgi mokslinį savo pavadinimą – paraskevidekatriafobija. Tiesa, ir mus šis pavadinimas gąsdina labiau, negu pats penktadienis.

Donaldas Dossey, psichoterapeutas mėginantis padėti žmonėms, kankinamiems nesuvokiamų baimių, teigia, kad šiuo metu JAV yra apie 21 mln. žmonių, tikinčių šiuo prietaru. Jei jis teisus – 8 proc. civilizuota save laikančios šalies gyventojų bijo penktadienio, kuris yra apie mėnesio vidurį. Įdomu, kas nors iš jų susimąstė, kad jie bijo tik Grigaliaus kalendoriaus penktadienių, o juk yra ir senasis, Julijaus, kalendorius.

Tačiau daugelis taip giliai nekapsto – tiesiog nekelia šią dieną vestuvių, stengiasi nevairuoti automobilio, neina į restoranus, o kai kurie – nė kojos iš namų nekelia. Neracionalu? Palaukite! 1993 m. Jungtinės Karalystės medikams skirtame žurnale „Medical Journal“ pasirodžiusio straipsnio „Ar penktadienis 13 kenkia jūsų sveikatai?“ autoriai tvirtina, kad ši diena tikrai yra nelaimingesnė už kitas.

Pasišovę rasti ryšį tarp prietarų, elgsenos ir sveikatos jie palygino automobilių srauto ir įvykusių avarijų skaičių bet kurį kitą mėnesio penktadienį ir penktadienį, 13-ąją. Palyginę daugelio metų rezultatus, gavo keistą dėsningumą – penktadienį, 13-ąją, keliuose vairuotojų būna kur kas mažiau, tačiau atsidūrusių ligoninėse dėl eismo įvykių smarkiai padaugėja. Išvada?

„Penktadienis, 13-oji, tikrai kai kam yra nelaiminga diena. Patekimo į ligoninę dėl eismo įvykio rizika šią dieną išauga 52 proc. Rekomenduotume likti namie.“

Nuoširdžiai tikime, kad šį tyrimą vykdė tikri paraskevidekatriafobai – juk metuose visuomet rasi vieną penktadienį, kuomet nelaimių buvo kur kas mažiau negu per 13-ąjį. Kita vertus, jei visą dieną tik ir lauksi nelaimės, neišvengiamai sulauksi. Ko prašai – tą gauni. Kaip tiki, taip ir yra.

Tuo galėčiau ir baigti šį nesveikai ilgą tekstą, bet… nebaigsiu. Taigi jūsų sveikata rūpinuosi – kol sėdite prie ekrano, jokios kojos krokodilui į nasrus netyčia neįkišite.

Tai ko bijoti?

Jei jau visai rimtai, tai bijokite slogos, antstolio ir slidaus šaligatvio. Mat, pasirodo, penktadienio, 13-osios, nuo seno (iki XIX a. pabaigos apie tokią išskirtinę dieną niekas nė nekalbėjo, bet tai irgi ne vakar) bijoma tik anglų kalbą vartojančiose šalyse. Ispanai nelaiminga diena laiko ketvirtadienį, 13-ąją. Graikai – antradienį, ir ypač 13 dieną. Italai labiau bijo penktadienio, 17-osios, o skaičių 13 laiko laimingu. Tiesa, kadangi visi žiūri amerikiečių filmus, požiūris kiek keičiasi, tačiau iki Amerikos Europai dar toli.

Anot JAV kovos su stresu centro, dėl neracionalios šios dienos baimės šalies verslas penktadienį, 13-ąją, patiria apie 900 mln. dolerių nuostolių. Ir visa tai, pasirodo, dėl vienos, seniai užmirštos knygelės!

Knygos „13: populiariausio pasaulio prietaro istorija“ autorius Nathanielis Lachenmeyeris teigia, kad viskas prasidėjo nuo 1907 m. išleistos knygelės, pavadintos „Penktadienis, tryliktoji“. Knygelėje buvo pasakojama apie nešvarias biržos machinacijas ir tuo metu ją neblogai pirko. O pavadinimas pasirodė įsidėmėtinas, kažkoks grėsmingas ir tema kėlė mintis apie nelaimes – štai ir įstrigo gyventojų sąmonėje toks dviejų nelaimingų dienų junginys. Knygelė seniai užmiršta, o baimė liko. Tai kaip, jau baisu? Štai ir man kažko nelabai – eisiu, žinias pažiūrėsiu, gal padės.