Faktai apie kraują, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam žmogui

Nors yra žmonių, manančių, kad kraujo tyrimus reikia atlikti bent kartą per metus, medikės pastebėjimu, jei jaučiamės gerai ir esame sveiki, jų dažnai kartoti nėra būtina: „Jei žmogus neturi skundų, neatsiranda mėlynių, nesijaučia silpnai, nesvaigsta galva, nedūsta, nekarščiuoja, manau, kad kraujo tyrimas yra ne visiškai racionalus.“

– Kas yra kraujas?

– Kraujas yra organizmo skystis, be kurio nė vienas žmogus negalėtų egzistuoti. Viena jo funkcija – aprūpinti mus deguonimi, kad galėtume vaikščioti, mąstyti. Kita – saugoti nuo infekcijų. Ir dar viena – neleisti nukraujuoti. Nukraujuoti neleidžia trombocitai, leukocitai kovoja prieš infekcijas, deguonies nešėjai – eritrocitai.

– Jei kas nors mūsų kūne sustreikuoja, pokytį ir parodo kraujas?

– Sunegalavus pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas. Ir jame atsispindi tam tikra būklė arba liga. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučiasi silpnai, svaigsta galva, nedidelio fizinio krūvio metu trūksta oro, tai gali rodyti mažakraujystę. Tokiu atveju bendras kraujo tyrimas parodo, kad mažėja hemoglobino, gali sumažėti eritrocitų skaičius. Iš bendro kraujo tyrimo net galima preliminariai pasakyti mažakraujystės priežastį – ar taip yra dėl geležies stokos, ar dėl kažkokios lėtinės ligos. Konkrečiai įvardyti, žinoma, negalima, bet gydytojas gauna gairę, kuria kryptimi pacientą tirti.

Kitas rodiklis, į kurį atkreipiame dėmesį, – baltieji kraujo kūneliai leukocitai, kurių yra keletas rūšių, o kiekviena rūšis atlieka tam tikrą funkciją. Pagal tai galima preliminariai spręsti, ar tai bakterinė, ar virusinė infekcija ir pan., nes į kiekvieną infekciją kiekvienas leukocitas sureaguoja atitinkamai. Trečia šaka yra trombocitai – kraujo krešėjimo plokštelės, kurios neleidžia nukraujuoti.

– Ar bendrą kraujo tyrimą pakanka profilaktiškai atlikti kartą per metus?

– Jei jaučiamės gerai ir esame sveiki, tyrimų kartojimas nėra toks būtinas. Jei žmogus neturi skundų, neatsiranda mėlynių, nesijaučia silpnai, nesvaigsta galva, nedūsta, nekarščiuoja, manau, kad kraujo tyrimas yra ne visiškai racionalus. Jei merginos, moterys kiekvieną mėnesį nukraujuoja ne daugiau, nei įprasta, ir jaučiasi gerai, manau, kad specialiai tirtis, baimintis, kad kažkas yra pakitę, nėra ko.

– Kokius pagrindinius dalykus apie kraują dažniausiai pasako šeimos gydytojas?

– Hemoglobino kiekis moterų organizme yra maždaug 120–140, vyrų – 130–160. Kai jo per daug, tai irgi yra nuokrypis, todėl reikėtų tirti. Trombocitų skaičius paprastai labai varijuoja, ribos yra plačios – nuo 150 iki 400 (skirtingų laboratorijų rodmenys gali būti skirtingi). Moterys, kurioms menstruacijos būna gausesnės, dažniau trombocitų turi daugiau, nes reaguoja kaulų čiulpai ir tų ląstelių į kraują išmeta daug daugiau. O leukocitų 2–10×109 viename litre kraujo. Kai leukocitų per daug, galima įtarti infekciją.

– Ne taip retai dar yra nurodomas CRB.

– CRB yra C reaktyvusis baltymas, kuris gaminamas kepenyse ir pakankamai greitai sureaguojantis esant infekcijai. Kai karščiuojama, tai yra rodiklis, kad žmogus turi bakterinę infekciją ir jį reikėtų rimtai gydyti.

– Vyresni žmonės, išėję iš gydytojo kabineto, dažnai sako – tirštas kraujas, reikės gydyti. Ar tikrai su amžiumi kraujo sudėtis keičiasi?

– Vaikai yra visai kita imtis. Naujagimių, kūdikių, vaikų kraujo rodiklių ribos yra visai kitokios. Tačiau senstant kraujo sudėtis neturėtų kisti ir kraujas neturėtų tirštėti. Suaugusio žmogaus kraujas turėtų būti toks, koks būna nuo 18 metų. Kai kraujas tirštesnis ir reikia išsiaiškinti priežastį, atliekami laboratoriniai tyrimai. Kai apie kraujo tirštumą klausia vyresnis žmogus, kuris neturi lėtinio uždegiminio proceso, užslėpto navikinio proceso, sunku paaiškinti, ką kartais pacientai turi omenyje. Neretai rūkančių pacientų kraujyje būna labai didelis hemoglobino kiekis, daug didesnis nei nerūkančių žmonių.

– Jei žmogus sveikas, jis tuo krauju gali pasidalyti?

– Jei žmogus sveikas, gerai jaučiasi, manau, būtina dalintis, tai turėtų būti mūsų pareiga. Kad ir dėl to, jog nė vienas nežinome, kas mums patiems gali atsitikti. Kasmet vasario 14 dieną Vilniaus oro uoste mes organizuojame akciją „Padovanok meilės skrydį sergančiajam“. Todėl norėčiau padėkoti donorams ir palinkėti, kad jie būtų sveiki.

Pacientų yra daug, taigi ir kraujo kiekvieną dieną mes sunaudojame labai daug. Visų kraujo komponentų: raudonųjų kūnelių, plazmos, trombocitų, – ligoninės, kurias mes aprūpiname, per dieną gali sunaudoti daugiau nei 120 vienetų. Per metus mes išduodame 25–30 tūkst. komponentų. Įsivaizduokite, kiek reikia donorų. Situacijų, kai kraujo trūksta, būna labai retai, bet norėtume jų visai išvengti. Taigi džiaugiamės, kad donorai aktyvūs, – Kraujo centre dabar yra 87 proc. neatlygintinų donorų.

– Kaip reikėtų gyventi, kad kraujas būtų stiprus, sveikas ir kuriuo galėtume pasidalyti?

– Gyventi sveikai. Dalis mūsų kraujo savybių priklauso nuo genetikos, bet labiausiai – nuo to, kaip gyvename: ar neturime žalingų įpročių, ar vartojame subalansuotą maistą.