Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Žmonės, dažnai besinaudojantys „Google“, „Yahoo“ ar „Bing“ paieškų varikliais, paprastai mano, kad yra protingesni, nei yra iš tikrųjų – taip yra dėl to, kad po jų pirštų galiukais nuolat slepiasi viso pasaulio išmintis, tikina Jeilio universiteto (JAV) psichologai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Interneto naršymas ieškant informacijos žmonėms suteikia „labai klaidingą“ įspūdį apie savo intelektualumą ir gali tapti pernelyg didelio pasitikėjimo savimi priimant sprendimus pagrindu, įspėja specialistai. Atliekant eksperimentų rinkinį, tyrimo dalyviai, informacijos ieškoję internete, buvo įsitikinę, kad jie yra gerokai labiau apsišvietę vienu ar kitu klausimu nei tie tiriamieji, kurie informaciją įgijo labiau tradiciniu būdu – skaitant knygą ar bendraujant su mokytoju arba dėstytoju. Interneto naudotojai taip pat buvo įsitikinę, kad jų smegenys veikia „aštriau“, rašo „The Telegraph“. „Internetas – labai galinga aplinkoje, kur galite užduoti bet kokį klausimą ir iš esmės gauti prieigą prie viso pasaulio žinių apie pageidaujamą dalyką“, – sakė pagrindinis mokslinio darbo autorius, Jeilio universiteto psichologijos doktorantas Matthew Fisheris. „Tampa vis lengviau savo turimas žinias sumaišyti su šiais išoriniais šaltiniais. Kai žmonės lieka be išorinės pagalbos, jie gali labai netiksliai vertinti savo žinias ir priklausomybę nuo interneto informacijos“, – sakė doktorantas. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 studentų. Atlikus eksperimentų seriją buvo išmatuotas interneto paieškos psichologinis poveikis tiriamiesiems. Vieno eksperimento metu internetu besinaudojančiai grupei buvo duota interneto nuoroda, kurioje buvo pateikiamas atsakymas į klausimą „kaip veikia užtrauktukas“, o kontrolinei grupei buvo duota ta pati informacija, tačiau atspausdinta popieriaus lape. Vėliau, šių grupių nariams uždavus visiškai nesusijusį klausimą („kodėl debesuotos naktys šiltesnės“), interneto naudotojai buvo įsitikinę, kad atsakymą žino geriau, nors jiems antruoju atveju ir nebuvo leista atsakymo ieškoti internete. Jeilio universiteto psichologijos profesorius Frankas Keilas sakė, kad šiuo tyrimu atskleista, jog kognityvinis „darbo interneto paieškos režimu“ efektas yra toks galingas, kad žmonės jaučiasi protingesni net ir tada, kai prieigos prie interneto jie neturi. Dar labiau šį efektą gali sustiprinti išmanieji telefonai – dėl jų interneto paieška galima užsiimti bet kokioje aplinkoje – kad ir gatvėje ar net grybaujant. „Internetas blukina ribas tarp to, ką žinote ir to, ką manote žiną“, - pridūrė M. Fisheris. Mokslininkai įsitikinę, kad interneto išpūstas pasitikėjimas savo protiniais sugebėjimais gali būti pavojingas politinėje aplinkoje ar priimant svarbius sprendimus. „Tokiais atvejais, kai sprendimo pasekmės yra rimtos, žmonėms gali būti svarbu atskirti savo tikras žinias nuo nuo netikrų ir negalvoti, kad jie žino tai, ko iš tikrųjų nežino. Interneto nauda daugeliu atžvilgių yra neišmatuojamai didelė, bet jis gali turėti ir keletą trūkumų, kurie nėra labai akivaizdūs. Ir mūsų parodytas efektas yra vienas iš tų trūkumų. Sukaupti tikrą tikslių žinių bagažą yra sudėtinga, o internetas šią užduotį gali dar labiau apsunkinti“, – pridūrė M. Fisheris. Pilną tyrimo ataskaitą galima perskaityti čia. |